Atsigauti Lietuvos turizmui neleidžia užsieniečių nerimas dėl karo

Įsibėgėjant turizmo sezonui, Lietuvoje tikimasi didesnio turistų srauto. Vilnius užsieniečius viliasi privilioti renginiais, Kaunas – siūlydamas pramogas šeimoms. Tačiau ekspertai pastebi, kad turizmui Lietuvoje grįžti į priešpandenimį lygį nepavyksta. Pagrindinė kliūtis – užsieniečių nerimas dėl karo.

Europos kelionių komisijos vadovas Miguelis Sanzas pirmą kartą žiūri diskusijų audrą Lietuvoje sukėlusią Vilniaus reklamą. Šypsena nuo veido nedingsta.

„Manau, kad reklama veiksminga, ji sudomina. Pradedi žiūrėti ir galvoji – ką jie nori man pasakyti? Man labai patiko“, – sako jis.

Ar reklama jau davė apčiuopiamų rezultatų pritraukiant turistus, duomenų kol kas nėra. Jų tikimasi vėliau vasarą, reklamą pabaigus rodyti.

Anot turizmo ekspertų Lietuva bei kitos Baltijos šalys kol kas negrįžo į priešpandeminį laiką. Nors keliaujančiųjų srautai auga, kliūtis – užsieniečių nerimas dėl karo.

„Ukrainoje vykstantis karas labiausia veikia Šiaurės ir Rytų Europos šalis. Tai vis dar neleidžia šioms šalims atsistatyti. Nors progresas matomas. Pavyzdžiui, Lietuvoje paskutinį praėjusių metų ketvirtį turizmo srautai buvo 32 procentai mažesni nei prieš pandemiją, šių metų pirmą ketvirtį atotrūkis tesiekia 14 procentų“, – sako Europos kelionių komisijos prezidentas.

„Ką svarbu užakcentuoti – atnešama ekonominė vertė turizmo sektoriaus jau viršijo ikipandeminius skaičius. Mes užsienio turistų turime mažiau nei iki pandemijos, bet jie jau dabar įneša daugiau vertės nei iki pandemijos“, – pažymi Ekonomikos ir inovacijų viceministras Karolis Žemaitis.

Augančių pajamų tikimasi Lietuvos restoranams sulaukus „Michelin“ gido vertinimo. Jis turėtų būti paskelbtas iki birželio vidurio. Kol rezultatai neaiškūs, restoranai komentarų vengia. Tačiau turizmo ekspertai skaičiuoja, kad per metus papildomai galima sulaukti apie 15 tūkstančių turistų.

„Vertindami kitų šalių patirtis, skaičiuojame, kad „Michelin“ žvaigždės atėjimas į Lietuvą atneš maždaug 3–4 milijonų papildomų pajamų per papildomus turistus. Tai tikrai yra atsiperkantis projektas Lietuvai“, – akcentuoja K. Žemaitis.

Lietuvai šis projektas kainuoja apie pusę milijono eurų per metus. Tarp vertinamų minimi Vilniaus, Kauno, pajūrio restoranai. Be vis populiarėjančio gastroturizmo, dešimtadaliu augantį turistų srautą prognozuojantis Vilnius susidomėjimo tikisi ir kultūriniais renginiais. Per metus Vilniuje tikimasi sulaukti 1,3 mln. turistų, daugiausia iš Didžiosios Britanijos, Vokietijos, Lenkijos.

„Renginiai yra kaip traukos objektas, kai mes galime prisikviesti ne tik turistus, bet ir žurnalistus, kurie rašo įvairiuose portaluose, naujienų laikraščiuose apie Vilnių ir taip padeda mums garsinti mūsų sostinę. Pristatome miestą kaip žalią, jaukų, saugų, pilną kultūros, miestą, kurį galima išvaikščioti pėstute“, – nurodo „Vilnius Go“ vadovė Dovilė Aleksandravičienė.

Rekordinį sezoną prognozuoja ir Kaunas. Miestas nusprendė keisti turizmo kryptį. Be koncertų ar sporto renginių daugiau dėmesio skirti skatinant šeimų turizmą.

„Šeimas traktuojame kaip vieną didžiausią potencialą turinčių segmentų Kaunui. Tiek su zoologijos sodo atidarymu, tiek su mokslo sala, kuri atsidarys šiais metais. Reikia kalbėtis su restoranais, kad būtų pritaikyti meniu ir kad atsirastų ką vaikams veikti restoranuose. Viešbučiai turi pasiruošti, kad į juos atvyks šeimos ir kad standartinis kambarys su viena dvigule lova kartais nebus pakankamas“, – komentuoja „Kaunas In“ vadovas Tadas Skankevičius.

Europoje pagrindinės turizmo kryptys nekinta – keliautojai, įvertinę orus, dažniausiai renkasi Pietų Europos šalis. Europos kelionių komisijos duomenimis, bent kartą per metus keliauti ketina du trečdaliai europiečių. Šiais metais Europoje pajamos iš turizmo gali siekti beveik 750 milijardų eurų. Skaičiuojama, kad 60 procentų jų sudarys itin aktyviai šį sezoną keliauti besiruošiančių vokiečių pinigai.

Kristina Karlonė, Urtė Šlevaitė, LRT TV naujienų tarnyba, LRT.lt