Atvėrusi vartus į vaikų pasaulį

Vaikystė – pats gražiausias, tačiau ir jautriausias laikotarpis. Dar ilgai vaikystėje išgirstos pasakos sulaukia pasąmonėje atgarsio. Pasiekusios ir suradusios vietas mažųjų širdelėse pasakos padaro didžiulę įtaką auklėjime ir dorybių skiepijime. Todėl ypatingai svarbu parinkti tokius kūrinius, kurie turėtų naudos. Lopšelio-darželio „Gintarėlis“ logopedė metodininkė Milda Lileikienė dėl to nesuka galvos. Apsupta mažųjų vaikų ji pati kuria tokias eiles, kurios skatina vaikus rūpintis ne tik juos supančia aplinka, bet ir savimi bei žinoma, savo elgesiu.

Svarbiausia skatinti

Vaikai labai greit mokosi, viską girdi ir įsisavina. Tai ypač pasižymi dar lankant darželį. Ten dirbantys pedagogai visom išgalėm „augina sparnus“ mažiesiems ir stengiasi jiems pateikti kuo daugiau gerų pavyzdžių, praversiančių tolimesniame kelyje. Logopede metodininke dirbanti ir labai vaikų bei kolegų gerbiama Milda Lileikienė kasdien susiduria su įvairių pomėgių ir problemų vaikais. Pažindama pačius mažiausius ji supranta, kad norint iš jų sulaukti teigiamo atsako, reikia nuolat skatinti aktyviai veiklai ir iniciatyvai. Dėl to dažnai prisideda prie įvairių rengiamų pasirodymų, o vaidinimams kartais net pati sukuria siužetus.

„Gintarėlio“ ieškojimai

Poetiškai sielai nesunku įvykdyti net pačius įnoringiausius norus. Sulaukusi „užsakymo“ sukurti pasaką tam tikra tema, ji taip ir padaro. Šitaip atsirado jos naujausia eiliuota pasaka „Kaip gintarėlis sveikatos ieškojo“. Lopšelio-darželio direktorė Birutė Janušauskienė žinodama apie M.Lileikienės pomėgį kurti eiles paprašė tokios pasakos, kuri atspindėtų dešimt sveikatos komponentų. Iš pradžių išsigandusi sudėtingos temos, gabi moteris netruko „pagauti už uodegos mūzą“. Jos sukurta pasaka išsirutuliojo į 11 dalių, kurios įtraukia visus jūros gyventojus, pažyminčius būtinus veiksmus gerai sveikatai palaikyti. Puikūs tėvų, o svarbiausia vaikų atsiliepimai dar kartą parodė seniai neslepiamą tiesą – ši talentinga moteris suvirpina mažųjų širdis.

Neabejotinas kūrybinis įnašas

Pati savęs nelaikydama poete ponia M.Lileikienė tiesiog džiaugiasi, galėdama pasidalinti šiuo gražiu savo kūrybiniu įnašu. Nuolat rašydama vaikams skirtus eilėraščius ji paliečia visas aktualias temas, tokias kaip šiukšlinimas, netausojimas ar net neįgalumas. Dirbusi su tokiais vaikais ji supranta, kad svarbu į neįgalius vaikus žvelgti taip pat, kaip ir į sveikus. Pasak logopedės, jos eilėraščiai be „plikos estetizacijos“. Svarbu rašyti apie tai, kas kasdien matoma, su kuo susiduriama ir pabrėžti, kaip pasielgti tam tikroje keblioje situacijoje. Genialiai paslėpdama savo eilėraščiuose moralą, moteris įrodo, kad tai puikus būdas daug ko vaikus išmokyti, nebrukant visų moralės normų per prievartą.

Ugdomoji reikšmė

Paklausta, iš kur tas gebėjimas taip tobulai išlieti eiles popieriaus lape, moteris paaiškina, kad privertė darbas. „Korekcinis žodis turi ugdomąją reikšmę“, - savo žiniomis pasidalina logopedė metodininkė. Taigi, eiliavimas suteikia ne tik grožinę prasmę, bet duoda ir neabejotinos naudos. Sutelkdama visas pastangas į pagalbą vaikams, atsidavusi pedagogė jaučiasi laiminga ir atradusi savo vietą. Juk tai ji atrado vartus į vaikų pasaulį, ko gi nesidžiaugti tokia gyvenimo pamėtėta dovana. O ten, kur dūksta krykštaujantys mažyliai, „sparnai užauga“ ir visiems juos supantiems pedagogams.