Augantį mažųjų Palangos futbolininkų būrį ugdys futbolo klubas „Gintaras“

Sporto salės, kurioje galėtų prisiglausti pats su išaugusiu mažųjų futbolininkų būriu, ką tik įsteigtos viešosios įstaigos – futbolo klubo „Gintaras“ dalininkas, direktorius ir treneris Marselis Balasanovas negavo tol, kol klubo durų nepravėrė keli žymūs miesto politikai su savo sūnumis. „Gal sutapimas, gal ne, tik tuomet atsikvėpiau. Kitaip buvo grėsmė, kad gali ir nelikti grupių“, – liūdnai šypsojosi Armėnijoje gimęs ir augęs žinomas Klaipėdos krašte futbolo specialistas. Jį dėl pasiaukojimo, meilės futbolui ir vaikams liaupsina ir jaunieji kurorto futbolininkai, ir jų tėveliai.
Kurti viešąją futbolo įstaigą, anot jo, buvo Romo Zubernio (futbolo klubo „Palanga“ steigėjas – aut.) sumanymas.
„Vaikų, norinčių žaisti futbolą mieste nuolat daugėja. Rinkau 2006, 2007 metais gimusių vaikų futbolo grupes, bet vasarą atsirado ir 2010-aisiais gimusių vaikų, norinčių lankyti futbolo treniruotes. Futbolo pamokėles vedu ir trejuose miesto lopšeliuose-darželiuose: „Pasakoje“, „Gintarėlyje“ ir „Nykštuke“. Juose futbolo paslapčių mokosi apie 40 vaikų“, – pasakojo M. Balasanovas.
Anot jo, suaugusiųjų futbolo, žiūrėk, gali ir nelikti Palangoje, „išdžiūvus“ finansavimui, o vaikų futbolas, treneris tiki, stiprės ir plėsis Palangoje.
Šiuo metu „Gintare“ treniruojasi 70 vaikų.
Kol kas M. Balasanovas klube dirba vienas, bet svarsto, klubui stiprėjant, samdyti talentingą trenerį.
Pasak jo, masiškumas – kaip ir kiekviename sporte – labai gerai, bet Palangoje šeimą sukūręs armėnas jau pradėjo būti selektyvesnis, atrinkdamas vaikus į grupes.
Šiuo metu klube treniruojasi įvairiose grupėse 2006–2010 metais gimę berniukai.
Neseniai „Gintaras“ gavo savivaldybės paramą padengti sporto salės nuomos „Baltijos“ pagrindinėje mokykloje kaštus.
„Lengviau visi atsikvėpėme. Buvo susidaręs keistas įspūdis, kad pats Sporto centras nenori, kad mums kur nors mieste būtų išnuomota sporto salė. Tik dviem žinomiems miesto politikams užrašius savo sūnus į mano futbolo grupę, – atsitiktinai ar ne – išsisprendė salės klausimas“, – pasakojo M. Balasanovas.
Beje, kitas įdomus sutapimas: įsteigus 2008-aisiais gimusių berniukų grupę, ją paskubėjo įsteigti ir Sporto centras.
Vienas Marselis treniruoja apie 70 jaunųjų palangiškių, o tuo tarpu trys etatiniai, galvos dėl patalpų nesukantys treneriai Sporto centre, treniruoja apie 40 panašaus amžiaus vaikų.
Ar teisingai yra paskirstomos miesto biudžeto lėšos Sporto centrui? O gal Palangai derėtų pasekti Klaipėdos miesto pavyzdžiu ir pagal mokinio „krepšelio“ modelį įsteigti sportininko „krepšelį“? Jo esmė būtų paprasta: miesto biudžeto pinigėliai „sektų“ jaunuosius sportininkus: nepatektų automatiškai, kaip iki šiol, Sporto centrui, o į juos pretenduotų ir privatūs sporto klubai, gebantys prisivilioti vaikus.
Apie tai „Palangos tilto“ kavarytyje buvo diskutuota praėjusį antradienį. Plačiau apie diskusiją – antradienio numeryje.
Dabar didžiausia M. Balasanovo bėda – futbolo vartai. Jų „Baltijoje“ nėra. Pasirodo, su jais nesaugu.
Marselio treniruotėse jaunieji futbolininkai „dega“ užsidegimu žaisti futbolą, sekti futbolo grandų pėdomis, žinoti visas naujienas apie juos.
Berniukų guru, neabejotinai, yra M. Balasanovas – vienintelis Palangoje futbolo treneris, turintis tarptautinę B kategoriją, ilgametis Armėnijos nacionalinės futbolo rinktinės žaidėjas, su Gargždų „Banga“ – Lietuvos A futbolo čempionato prizininkas. Šiandien Marselis – ir Palangos futbolo klubo „Palanga“, žaidžiančio šalies I-oje lygoje, treneris.
Už 33-ejų metų Marselio pečių – ilgametė futbolininko Armėnijoje ir Lietuvoje patirtis.
„Teko su Armėnijos nacionaline jaunimo ir suaugusiųjų rinktinėmis dalyvauti pasaulio ir Europos jaunimo čempionato atrankose – įspūdis neužmirštamas. Ką jau bekalbėti apie suaugusiųjų pasaulio čempionatą, kuris kartą per ketverius metus mėnesiui tampa didžiausiu pasaulio ir sporto įvykiu“, – „Palangos tiltui“ sakė M. Balasanovas.
„Džiaugiuosi, kad tėveliai, matyt, įvertinę mano, kaip buvusio futbolininko pasiekimus, o dabar, kaip futbolo trenerio gerą vardą, nepagaili 40 litų mėnesiui ir skatina lankyti mano vedamas treniruotes. Džiaugiuosi, kad vaikams esu autoritetas, bet darbo jau turiu tiek daug, kad energingai ieškau dar vieno talentingo trenerio“, – sakė M. Balasanovas.
Jis jau dešimt metų gyvena Palangoje, ir sako, kad jam čia labai patinka: „Gal dėl gamtos kontrastų – vasara, žiema. Gal dėl jūros? Žinoma, esminis dalykas tai, kad čia yra mano žmona, mano du sūnūs auga, čia atsiskleidžiu kaip treneris“.
Kad futbolas Palangoje atgytų, reikia, kad kuo daugiau žmonių – nuo eilinio palangiškio iki miesto vadovų – gyventų futbolu.
„Taip yra visur pasaulyje, kur futbolas yra išvystytas ir yra itin svarbi šalies, miesto ekonomikos dalis, – pastebėjo pašnekovas. – Gyvenu dešimt metų Palangoje, bet tik pastaraisiais metais čia jaučiu tam tikrą futbolo atgimimą, didesnį dėmesį. Vaikų tėveliai skundžiasi, kad net neranda mieste futbolo batelių. Man džiugu matyti, kai vaikai, paaugliai ir net suaugę spardo futbolo kamuolį „bame“.