Automobilio pardavėjui – „turko“ paspęstos pinklės

Savo automobilį norintys parduoti gyventojai turėtų ypatingai pasisaugoti užsieniečių, norinčių įsigyti automobilį už gerą pardavėjui kainą. Palangiškiui, parduodančiam savo automobilį, į skelbimą atsiliepė sodriu rusišku akcentu šnekantis vyras, prisistatęs turku. Sakė, kad dirba laive, plaukioja po vandenyną. Tvirtino, kad nori nupirkti gimtadienio proga automobilį savo tėvui Turkijoje, todėl automobilį reiktų iš Lietuvos nusiųsti į Turkiją. Palangiškis tik per plauką neužkibo ant sukčiaus kabliuko.

Sukčiai naudoja sudėtingą suktybių schemą

Sukčiavimo mechanizmas toks: apsimetėlis pirkėjas pasiklausinėja apie automobilį, nesiderėdamas dėl mažesnės kainos sutinka jį pirkti už pardavėjo prašomą kainą. Už dokumentų sutvarkymą pirkėjas sutinka sumokėti pats. Kadangi, girdi, automobilis turi būti nugabentas į Turkiją, už transportavimo išlaidas jis taip pat sutinka sumokėti ir geranoriškai už rūpesčius pardavėjui maloniai prideda 100 ar 200 eurų, kad visas sandėris kuo greičiau įvyktų. Turkas sutinka sumokėti daugiau, nes pats, girdi, negali visko greitai suderinti, nes dirba laive ir turi ribotą priėjimą prie interneto, be to, negali naudotis telefonu.

Paprašė sumokėti transportavimo išlaidas

„Toliau viskas vystėsi taip: manydamas, kad pakliuvo geras klientas, nusiunčiau pirkėjui savo sąskaitos numerį, ir apsimetėlis pirkėjas iškart sutiko tą padaryti“, - prisiminė Saulius D.

 Prieš pervesdamas pinigus, jis susisiekė su „kompanija“, kuri neva turėjo transportuoti automobilį į Turkiją.

„Tačiau ši neegzistuojanti kompanija paprašė išankstinio apmokėjimo už paslaugą. O jį, kaip paaiškino laužyta rusų kalba atsiliepęs vyras, transportavimo kompanija gali priimti grynaisiais pinigais arba kreditine kortele. Kadangi automobilio pirkėjas neturėjo kreditines korteles, o laive, jis sakė, nėra pašto skyriaus ir per „Wester Union“ negali pervesti  grynųjų pinigų, paprašė transportavimo išlaidas apmokėti manęs“, - pasakojo vyras.

Sukčius tvirtino, kad apmokės visas išlaidas – taip pat pridės pinigų ir išlaidas už automobilio transportavimą.

„Pasakiau turkui, kad neturiu tokios sumos pinigų – 800 eurų už transportavimo išlaidas, kad galėčiau sumokėti transportavimo išlaidų kompanijai“, - prisiminė sukčiaus pinkles palangiškis Saulius D.

Atsiuntė įtartiną išrašą

Tada sukčius pardavėjui persiuntė savo banko išrašą, kad jis jau pervedė reikiamus pinigus į pirkėjo sąskaitą. Tame mokėjimo išraše buvo nurodytas pirkėjas, jo sąskaita, suma ir mokėjimo data. Banko išraše taip pat nurodoma, kad apmokėjimą pirkėjas gaus per 48 valandas.

Sukčius prašo pardavėjo pervesti jo transportavimo kompanijai Turkijoje grynuosius pinigus – 800 eurų per „Western Union“ .

„Pirkėjas atsiuntė nuorodas, kas yra pinigų gavėjas. Tačiau išraše buvo labai daug įtarimų keliančių nesutapimų: banko išraše nurodomas kito banko pavadinimas, nors pinigai turėjo būti pervesti i „SEB“ banko sąskaitą, išraše nurodyta „Bank Name - Lithuanian bank“; prašoma padaryti pinigų perlaidą per „Western Union“ privačiam asmeniui, o ne konkrečiam agentui iš transportavimo kompanijos Turkijoje. Iškart pamaniau, kad taip esu viliojamas į sukčiaus spąstus“, - sakė palangiškis. Kilus abejonėms dėl sukčiavimo, jaunas vyras kreipėsi į Lietuvos kriminalinės policijos biuro nusikaltimų elektroninėje erdvėje tyrimo valdybą (http://www.cyberpolice.lt/), kuri patikino, jog tokia schema – labai dažnai pasitaikantis sukčiavimo būdas.

Policija gauna begales pranešimų apie tokius atvejus

 Anot Lietuvos kriminalinės policijos biuro nusikaltimų elektroninėje erdvėje tyrimo valdybos antrojo skyriaus viršininko Donato Viliamo, policija gauna begales tokių pranešimų.

„Dažniausiai sukčiai veikia per Nigeriją, Australiją bei Turkiją. Įžvalgesni mūsų tautiečiai tokioms klastoms atsispiria, bet deja, yra ir tų, kurie patiki geromis pirkimo sąlygomis, pasiūlyta maksimalia kaina ir, apimti entuziazmo dėl greito ir pelningo sandorio, perveda sukčiams pinigus. Palyginus su automobilio kaina, tokios transportavimo išlaidos atrodo nedidelės. Padarę pavedimą už transportavimą, laukia jiems priklausančio apmokėjimo, kurio taip ir nesulaukia. Reikia žinoti esminį dalyką – tokie pirkimo – pardavimo sandoriai niekuomet negali būti atliekami per „Western Union“. Tai – akivaizdus sukčiavimas ir prašymas pervesti grynuosius pinigus per „Western Union“ yra esminis sukčiavimo požymis“, - kalbėjo D.Viliamas.

Pasak D.Viliamo, visus tokius gaunamus pranešimus pagal kompetenciją tiria teritorinės policijos įstaigos, o Lietuvos kriminalinės policijos biuro nusikaltimų elektroninėje erdvėje tyrimo valdyba daugiau užsiima tokių įvykių, kuriuose yra nukentėjusieji, aiškinimusi bei vykdo visuomenės informavimo prevenciją, kad kuo mažiau lietuvių patektų į klastingų sukčių rankas.