Baltijos vandentvarkininkai patirtimi dalijosi Palangoje

Praėjusį penktadienį Palangoje įvyko Baltijos šalių vandentvarkos konferencija. Joje dalyvavo Baltijos šalių, taip pat Baltarusijos, Ukrainos ir Lenkijos vandens tiekėjų asociacijų vadovai ar atstovai, Lietuvos vandens tiekėjų asociacijos prezidentas B. Miežutavičius, ministerijų atstovai, Palangos savivaldybės vicemeras Rimantas Mikalkėnas.
„Tokio lygio konferencijos vyksta kasmet. Pernai ji vyko Liepojoje, Latvijoje, užpernai – Estijoje. Vandens įmonės ir institucijos dažnai pasirenka Palangą savo renginių vieta. Dėl to labai džiugu“, – sakė UAB „Palangos vandenys“ direktorius Virgilijus Beržanskis.
Anot jo, visada labai įdomu ir naudinga pasikeisti patirtimi ir žiniomis su artimiausiais kaimynais. „Pavyzdžiui, man įstrigo konferencijoje, kad estai labai sparčiai, efektyviai įsisavina europinius pinigus, numatytus Estijai 2014–2020 metams. Estai turi sukūrę savo pinigų skirstymo principus, mechanizmą. Esmė, kad jie veikia, o Lietuvoje tik pradedama diskutuoti apie tokių pinigų paskirstymą per regionų tarybas. Estai, ta prasme, gerokai mus lenkia, – sakė V. Beržanskis. – Lietuvoje darbai realiai „pajudės“ tik 2016 metų pabaigoje“.
Pranešimą apie Vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo perspektyvas skaitė LR Aplinkos ministerijos Vandenų departamento direktorė A. Kniežaitė-Gofmanė. Latvijos vandens ir nuotekų tvarkymo įmonių asociacijos direktorė Baiba Gulbe papasakojo apie Vandentvarkos įstatymas, vandentvarkos ūkio reguliavimą Latvijoje. Apie Estijos vandentvarkos prioritetus 2014–2020 metais papasakojo Estijos Aplinkos ministerijos, Vandenų departamento, Projektų skyriaus atstovas Reeda Kaal. Aplinkos projektų valdymo agentūros vyriausiasis patarėjas Kastytis Tuminas pristatė gaires projektų vykdytojams pagal 2014–2020 m. ES fondų investicijų programą.
Apie Lietuvos vandentvarkos planuojamą padėtį ir investicijas 2014–2020 ES finansinės paramos metais papasakojo LR Aplinkos ministerijos, Europos Sąjungos paramos administravimo departamento direktorius Inesis Kiškis.
„Nuotekų dumblo panaudojimas karjerų rekultivacijai ir miškininkystėje“ – tokį pranešimą skaitė „CleanTech Latvia” atstovė Dagnija Lazdina. Apie dumblo tvarkymo strategiją Estijoje papasakojo Aqua Consult Baltic atstovas Taavo Tenno. Tokia pat tema kalbėjo Aplinkos ministerijos vyriausioji patarėja Vilma Karosienė.
Apie Baltijos jūros regiono vandens tiekimo įmonių bendradarbiavimą kalbėjo Gdansko vandens įmonių administracijos vadovas Peteris Gailitis.
Kai kurios vandens įmonės konferencijoje pristatė savo technologijas ir gaminius. „Tai labai gerai žinoti, ypač mūsų kasdieninėje veikloje“, – pastebėjo UAB „Palangos vandenys“ direktorius.