Būti ar nebūti parkomatams?

Miesto valdžiai apsisprendus šią vasarą iš poilsiautojų rinkti mokestį už stovėjimą centrinėje, vadinamojoje paminklosauginėje teritorijoje, numatyta įrengti per 20 parkomatų. Įkurta savivaldybės įmonė Rinkliavų centras, kuriam pavesta administruoti mokesčius. Miesto mero Vytauto Stalmoko teigimu, vietinė rinkliava už automobilių stovėjimą senojoje miesto dalyje turėtų būti vėliausiai pradėta rinkti birželio viduryje. Nors valdančioji dauguma surado lėšų parkomatams pirkti, patvirtino jų išdėstymo schemą, tačiau ar šią vasarą pavyks įgyvendinti planus, kyla nemažai abejonių.

Paprašė patikrinti dokumentus

Pastarosiomis dienomis dėl parkomatų įrengimo Klaipėdos senamiestyje kilo skandalas. Kultūros paveldo departamento Klaipėdos teritorinio padalinio specialistai kreipėsi į Klaipėdos apskrities viršininko administracijos Teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros departamentą prašydami patikrinti, ar uostamiesčio senamiestyje įrengti parkomatai nepažeidžia statybų veiklą reglamentuojančių įstatymų. Patikrinus paaiškėjo, kad parengta parkomatų išdėstymo schema neatitinka įstatymų ir statybos techninių reglamentų bei jos nepatvirtino Kultūros paveldo departamentas. Klaipėdos miesto savivaldybei Statybos valstybinės priežiūros departamento vyriausioji specialistė Regina Šolienė surašė aktą dėl savavalės statybos senamiestyje.

Pagal Aplinkos ministerijos Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos išaiškinimą minėtiems parkomatams įrengti turėjo būti išduotas sąlygų sąvadas, parengtas techninis projektas, gautas statybos leidimas, jie turėjo būti pripažinti tinkamais naudoti. Tačiau miesto savivaldybė nepaisė nei minėtos įprastinės, nei supaprastintos statinio statybos tvarkos. Pastarojoje sakoma, kad nepripažintų tinkamais (nepriimtų nustatyta tvarka naudoti inžinerinių statinių, o šiuo atveju – parkomatų) naudojimas draudžiamas ir užtraukia administracinę atsakomybę iki 10 tūkst. litų. Tačiau Klaipėdos savivaldybės administracijos nuomone, parkomatams įrengti nereikia jokių dokumentų, esą juos galima prilyginti pakabinamoms pašto dėžutėms.

Ne paveldo funkcijos

Analogiška situacija susiklostė ir Palangoje. Savivaldybės tarybai nusprendus įrengti parkomatus, jie bus išdėstyti taip vadinamoje paminklosauginėje U-2 teritorijoje. Paprašius kurorto merą Vytautą Stalmoką pakomentuoti, ar įrenginiams statyti yra leidimai bei suderinimas su Kultūros paveldo departamentu, jis atsakė, jog minėta institucija imasi ne jai priklausančių funkcijų. „Kodėl Palangoje Kultūros paveldui nerūpi saugoti merdėjančios vilos „Anapilis“ ar griuvėsiais tapusio Kurhauzo?“ – retoriškai klausė meras, pridūręs, kad šiems objektams lėšų iš saugotojų negauta.

Dokumentai nesutvarkyti

Kad dokumentai nesutvarkyti ir neturima leidimų, patvirtino Palangos miesto savivaldybės Komunalinio ūkio skyriaus vyriausiasis specialistas Edmundas Kivyta. Pasak jo, kol kas nėra išduotas nei įrengimo sąlygų sąvadas, nei atliktos kitos būtinos procedūros. Specialisto nuomone, palangiškiai su parkomatais gali įklimpti, kaip ir klaipėdiečiai.

Nemato reikalo ginčytis

Kultūros paveldo departamento Klaipėdos teritorinio padalinio vadovas Naglis Puteikis „Palangos tiltui“ sakė, kad jei kurorto valdžia nesupranta, jog parkomatams įrengti turi būti parengtas techninis projektas, gautas statybos leidimas bei įrenginiai komisijos pripažinti tinkamais naudoti, tai tegu metodinės pagalbos kreipiasi į  Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos viršininkę Laurą Nalivaikienę, kuri įstatymų nustatyta tvarka teikia metodinę pagalbą. „Ginčytis su miesto valdžia nematau reikalo.  Dokumentai turi būti sutvarkyti, kaip tai numato Statybos techninis reglamentas. Jeigu jie ketina galynėtis su šia institucija, tai, manau, jų reikalas, nes už savavales statybas gresia didžiulės baudos,“ – sakė jis, pridūręs, kad parkomatai planuojami įrengti paminklosauginėje miesto teritorijoje – ne šiukšlių dėžės ir šiems inžineriniams įrenginiams privaloma suderinta projektinė dokumentacija.