Kai 2015-ųjų pavasarį, visuomenei pristatant renovuotą Gintaro muziejų, Palangos meras Šarūnas Vaitkus MalgožataiOmilanovskai (MalgorzataOmilanowska), tuometinei Lenkijos kultūros ministrei, užsiminė, kad ji jau savo darbais užsitarnavo Palangos miesto Garbės pilietės vardą, mokslininkė,kalbinama „Palangos tilto“, prisipažinotuomet maniusi, jog didžiausio Lietuvos kurorto meras pajuokavo.
„Pasirodo, juokai buvo ne be pagrindo“, – sako ponia Malgožata, kuriai Palangos miesto Garbės pilietės vardas buvo suteiktas prieš naujuosius metus.
Taip Lenkijos mokslininkė, kultūros istorikė, Palangos miesto istorijos tyrinėtoja, profesorė, habilituota daktarė įvertinta už ypatingus nuopelnus Palangos miestui bei jo vardo garsinimą Lietuvoje ir užsienyje, veiklą mokslo bei kultūros srityje.
„Profesorę su Palanga sieja moksliniais interesais pagrįsti ilgamečiai kultūriniai ryšiai. Suteikdami Palangos miesto Garbės pilietės vardą, palangiškiai dar kartą parodė, jog labai vertina M.Omilanowskos išskirtinai svarų indėlį į mūsų kurorto kultūrinį gyvenimą“, – per savivaldybės Tarybos posėdį praėjusių metų pabaigoje teigė Palangos meras Šarūnas Vaitkus.
Taip siekta ne tik pagerbti mokslininkę, bet ir išreikšti padėką už jos atliktą išskirtinės svarbos ir vertės Palangai darbą – sukurtą ir paskelbtą monografiją „Pabaltijo Zakopanė. Palanga Tyszkiewiczių laikais“. Ši knyga lenkų kalba išleista 2011 metais, o vertimą į lietuvių kalbą pasirodė 2014 metais.
Joje pasakojama apie Palangos kurortą XIX a. pabaigoje ir XX a. pradžioje, knyga gausiai iliustruota XX a. pradžios senosios Palangos architektūros vaizdais. Knygoje išsamiai aptariamas grafų Tiškevičių indėlis į Palangos plėtrą, Tiškevičių rūmų, kuriuose įsikūręs Gintaro muziejus, bei jį supančio ÉdouardoAndré parko, istorija.Profesorė laikoma geriausia to laikmečio Palangos istorijos žinove pasaulyje.
Pirmąkart M. Omilanovska kaip turistė Palangoje apsilankė 1990-ųjų pradžioje.
„Bet mano, kaip mokslininkės, susidomėjimas Palanga kilo Berlyne 2005 metais, kai prūsų kultūros muziejuje aš aptikau ŠvechtenoTyškevičių rūmų, koplyčios ir šeimos piešinius. Taigi, mano pirmoji publikacija apie Palangą buvo paremta šiais piešiniais, bet jie mane paskatino giliau pasidomėti šios kilmingos šeimos – ir Palangos, kurią jie įkūrė – istorija. Susidomėjimo vaisius – knyga „Pabaltijo Zakopanė. Palanga Tyszkiewiczių laikais“, – pasakojo pašnekovė.
Lenkė prisipažino, kad šiuo metu atlieka mokslinį darbą, kuris nagrinėja 19 amžiaus Lietuvos ir Lenkijos architektūrą bei jos panašumus.
„Taigi, kas žino, galbūt ir ateityje parengsiu knygą, kurioje bus minimas ir Lietuvos vardas“, – sakė ji.
Kai M.Omilanowska Palangoje lankėsi 2015 metų balandį, kai visuomenei buvo pristatytas restauruotas ir atnaujintas Palangos gintaro muziejus, ji sakė: „Aš pasakysiu atvirai: esu įsimylėjusi Palangą“.
Kalbinama dabar, tyrinėtoja vėl spinduliavo meile Palangai: „Palanga – labai graži, turinti nuostabią praeitį ir yra svarbi ne tik lietuviams. Jūsų miestas per paskutinius kelis metus pasikeitė milžiniškai“.
Mokslininkės žiniomis, Garbės miesto pilietės regalijos jai bus įteiktos balandžio 2 dieną.
Buvusi Lenkijos kultūros ministrė: „Mero juokai buvo ne be pagrindo“

Kai 2015-ųjų pavasarį, visuomenei pristatant renovuotą Gintaro muziejų, Palangos meras Šarūnas Vaitkus MalgožataiOmilanovskai (MalgorzataOmilanowska), tuometinei Lenkijos kultūros ministrei, užsiminė, kad ji jau savo darbais užsitarnavo Palangos miesto Garbės pilietės vardą, mokslininkė,kalbinama „Palangos tilto“, prisipažinotuomet maniusi, jog didžiausio Lietuvos kurorto meras pajuokavo.
Taip pat skaitykite
Komentarai 0
Parašykite komentarą
Komentarų kol kas nėra.