Darbo vietos laisvos ilgai nebūna

Darbo biržose šiuo ekonomiškai sudėtingu laikotarpiu – pats darbymetis. Darbo rinkos rodikliai fiksuoja įtemptą padėtį: bedarbių skaičius daugelyje apskričių nemažėja, o naujų darbo vietų pasirinkimas kuklus.

Palangos padėtis ne pati liūdniausia

Darbo biržos duomenimis, nedarbas Lietuvoje per mėnesį išaugo 0,3 procentinio punkto ir liepos pirmą dieną siekė 9,3 proc. Klaipėdos apskritis įrašyta į apskričių, sumažinusių bedarbių skaičių, sąrašą. Birželio mėnesio pabaigoje Palangos miesto bedarbių skaičius siekė 893, o tai - net 140 mažiau nei gegužės pabaigoje.

Bedarbystės sumažėjimą daugiausia lemia sezoniniai nedarbo svyravimai, kiekvienais metais vasaros metu bedarbių skaičius šiek tiek sumažėja. Dabartinėmis sąlygomis šis nežymus padidėjimas matomas itin aiškiai.

Pats baisiausias, pasak Palangos darbo biržos direktorės Ritos Kivytaitės, buvo žiemos laikotarpis, kai per vieną mėnesį užregistruotas viso ketvirčio bedarbių skaičius.

Padaugėjo terminuotų sutarčių

Nors paskutiniais mėnesiais Palangoje nedarbo procentas sumažėjo, per birželio mėnesį miesto darbo biržoje įregistruotas daugiau nei dvigubai didesnis bedarbių skaičius negu pernai tuo pačiu laikotarpiu. Jaunimo iki 25-erių metų nedarbo procentas, palyginus su bendruoju savivaldybės nedarbo vidurkiu (7,9 proc.) nėra didelis – 4,4 proc.

Įdarbinimo pagal terminuotas sutartis rodikliai nuo metų pradžios išaugo 152,4 proc., o neterminuoto darbo pasiūlymų sumažėjo 43,5 proc. Lyginant su praėjusiais metais, net keturis kartus padaugėjo gaunančiųjų nedarbo išmokas.

Svarbiausia – darbo ieškančiojo noras

„Laisvos darbo vietos pas mus neužsistovi“, - teigė darbo biržos direktorė R. Kivytaitė. Biržos klientams taikomos profesinio mokymo, remiamojo įdarbinimo programos. Įdarbinimo subsidijuojant rodikliai, lyginant su gegužės mėnesiu, birželį šoktelėjo 66,7 proc.

Direktorės teigimu, net šiuo ekonomiškai sunkiu periodu pasitaiko asmenų, atsisakančių darbo arba metančių dirbti po trumpo bandymo laiko. Įsidarbinti padedančių darbuotojų pastangos dažnokai netenka prasmės - netgi devynis mėnesius trunkantį profesinio mokymo laikotarpį praėję kartais atsisako po mokymų surasto darbo ir vėl papildo darbo biržos lankytojų gretas.

„Viskas priklauso nuo žmogaus, nuo jo noro ir suinteresuotumo“, - tvirtino R. Kivytaitė.

Direktorė ir jos pavaduotoja Roma Mažutienė stebėjosi asocialių klientų sumažėjimu. Jų teigimu, anksčiau netvarkingų ir nemaloniai kvepiančių lankytojų darbo biržos koridoriuose būdavo pilna, dabar – tik vienas kitas. Asocialiems asmenims siūloma dirbti viešuosius darbus, kurių jie dažnai atsisako jau po pirmos algos.

Į biržą kreipiasi ir neįgaliųjų. Jų įdarbinama nedaug – tai padaryti gerokai sunkiau, nes, pasak direktoriaus pavaduotojos R. Mažutienės, neįgalieji dažniausiai būna nekvalifikuoti ir vyresnio amžiaus.