Daugiabučių administratoriai pasigenda gyventojų aktyvumo

Vasara – atostogų metas, bet UAB „Palangos butų ūkiui“  - pats darbymetis: lopomi daugiabučių namų stogai, keičiamos šilumos mazgų sklendės, taisomai atsivėrę plyšiai namų sienų siūlėse.Jau galiojančiomis naujomis Butų ir kitų patalpų savininkų bendrosios nuosavybės administravimo pavyzdinių nuostatų pataisomis buvo siekta pagerinti bei supaprastinti daugiabučių namų savininkų ir namus administruojančių įmonių tarpusavio santykius, bet mechanizmas, regis, stringa. Apie „Palangos butų ūkio“ problemas ir darbus kalbėjomės su bendrovės direktoriumi Raimondu Juodzevičiumi.

Kai dauguma įmonių atostogauja ar dirba vasaros režimu, kokius darbus jūs dirbate?

Skirtingai nei daugelyje kitų įmonių, UAB „Palangos butų ūkis“ vasarą atlieka itin daug sezoninių darbų – atlieka išorinius daugiabučių namų ir kitų pastatų taisymo darbus, tai yra taiso stogus, įrengia lietvamzdžius, užglaisto atsivėrusius plyšius patalpų sienose, dirba kitus darbus. Smulkesnius darbus atliekame patys, o didesnės apimties darbams atlikti organizuojame konkursus ir darbus patikime juos laimėjusiems rangovams. Pavyzdžiui, vien daugiabučių namų ir kitų patalpų stogų remontui atlikti jau yra įvykę, vyksta ar netrukus įvyks 18 konkursų. Remontuodami klojame visiškai naują stogo dangą ir ją sutvirtiname.

Ne paslaptis, kad anksčiau gyventojai, kreipęsi į jūsų bendrovę, naujos stogo dangos turėjo laukti penkis ar daugiau metų. Ar dabar greičiau reaguojama į gyventojų skundus? Kaip remontui atrenkami namai?

Gyventojai turi teisę išsakyti savo skundus ir pageidavimus, bet, kaip taisyklė, mes imamės namo remonto darbų ne paraginti gyventojų, o vadovaudamiesi namo techninės apžiūros rezultatais. Tokias apžiūras vykdome kiekvienais metais, pasibaigus šildymo sezonui. UAB „Palangos butų ūkis“ nuolat vykdo prevencinį darbą, todėl, jeigu mūsų specialistai įvertina namo būklę blogai, imamės pirmiausia tokio namo.

Ar Palangos daugiabučių būklė nėra blogesnė nei kitur šalyje?

Ji panaši kaip ir visur Lietuvoje. Ypač daug stogų užtaisome pastaraisiais metais. Pavyzdžiui, pernai – 15, šiemet, kaip sakiau, ketiname suremontuoti 18 stogų. Kai kurie daugiabučių namų gyventojai namus, ypač jų stogus, savo lėšomis taiso. Bloga ne tik stogų, bet ir namų fasadų būklė. Nieko nuostabaus – dauguma namų yra statyti daugiau kaip prieš 20 metų. Didelė problema – daugiabučių namų gyventojų požiūris į savo gyvenamąjį būstą. Tai, kad Palangoje nėra renovuotas nė vienas daugiabutis namas, daug ką pasako. Vyriausybės priimta daugiabučių namų renovavimo programa nebuvo ir nėra efektyvi, bet, kita vertus, patys gyventojai niekada nerodė didelės iniciatyvos kapitaliai renovuoti savo būstą.

Sunkmetis yra gan palankus metas imtis būsto renovavimo darbų, nes statybų ir remonto kainos per krizę yra gerokai sumažėjusios. Daugiabučių namų gyventojams reikėtų tokiomis galimybėmis pasinaudoti.

Kokių gyventojų skundų daugiausiai susilaukiate? Kaip į juos reaguojate?

Daugiausia skundų yra susiję su daugiabučių namų administravimo mokesčio dydžiais ir mokėjimais. Daugeliui žmonių atrodo, kad buvo galima vienus ar kitus būsto remonto darbus padaryti pigiau ar greičiau.  Nesiteisindamas noriu pasakyti, kad visiems darbams atlikti konkursai yra organizuojami viešai – informacija apie juos skelbiama laikraščiuose, interneto svetainėje. Tad įtarti mus neskaidriu konkursų organizavimu ar viešumo stoka tikrai niekam nederėtų. Taip pat nederėtų lyginti konkursus laimėjusių bendrovių atliekamų darbų kainų su nelegaliai dirbančių statybininkų darbų kainomis. Tai – skirtingi dalykai. Dėl kitų dalykų skundų pastaruoju metu gerokai sumažėjo.

Neseniai įsigaliojo naujos Butų ir kitų patalpų savininkų bendrosios nuosavybės administravimo pavyzdžių nuostatų pataisos, kuriomis siekiama pagerinti bei supaprastinti daugiabučių namų savininkų ir daugiabučius namus administruojančių įmonių tarpusavio santykius. Ar pajutote teigiamą naujų pataisų poveikį bendraudami su daugiabučių gyventojais ar jų atstovais?

Bendrai kalbant, jas reikėtų vertinti teigiamai. Kita vertus, jos įsigaliojo tik kovo mėnesį, todėl galbūt dar ankstoka vertinti jų reikšmę. Tačiau į štai ką norėčiau atkreipti dėmesį: taisyklės numato daugiabučių namų gyventojams išsirinkti savo atstovus, kurie galėtų oficialiai atstovauti gyventojams sprendžiant daugiabučių problemas. Didžiausia bėda yra ta, kad niekaip negalime išsirinkti daugiabučių namų gyventojų įgaliotų atstovų – į organizuojamus daugiabučių namų gyventojų susirinkimus, kaip taisyklė, ateina vos keletas gyventojų. Dėl to nėra teisinio kvorumo – negalima išrinkti atstovų. Neretai gyventojai, net atėję į tokius susirinkimus, bijo pasirašyti susirinkimo dokumentus. Paprastai kalbant, dėl gyventojų pasyvumo ar kartais baimingumo nėra paprasta įgyvendinti priimtas pataisas. Kalbant konkrečiai, kol kas išrinkta vos keletas įgaliotų atstovų. Jeigu tokie atstovai būtų išrinkti, naujos pataisos, tikiu, patalpų administratorių ir gyventojų santykius pagerintų.

Gyventojai dažnai butų ūkiui priekaištauja ne tik dėl didelių daugiabučių namų administravimo kaštų, bet ir dėl neaiškumo, viešumo trūkumo gyventojams paaiškinant, kaip tos lėšos yra panaudojamos. Naujos taisyklės numatė patalpų administratoriams kiekvienais metais pateikti ataskaitas apie lėšų naudojimą ir administravimą. Ar ataskaitos viešas pateikimas sumažino gyventojų nepasitikėjimą butų ūkiu?

Anksčiau ataskaitų teikimo forma nebuvo kaip nors reglamentuota. Jas kiekviena įmonė pateikdavo savo nuožiūra, bet vis tiek susilaukdavo gyventojų priekaištų. Priėmus naujas Butų savininkų bendrosios nuosavybės administravimo pavyzdinių nuostatų pataisas ir Aplinkos ministerijai patvirtinus naujas ataskaitų teikimo formas birželio mėnesį, kitais metais turėsime ataskaitą pateikti taip, kaip numato ministerija. Tuomet bus galima pasakyti, ar naujos formos ataskaitos bus palankiai gyventojų sutiktos.

Ar artimiausiu metu galima sulaukti pirmojo daugiabučio namo Palangoje renovacijos?