Druskininkai ant Palangos žaizdos užbėrė druskos

Jau baigiama statyti žiemos sporto arena – visai Europai pasigyrė Druskininkai, o atsirūgo Palangoje, kurios gyventojai jau nebeslepia pykčio dėl mero Vytauto Stalmoko neveiklumo.

Šią savaitę šalies žiniasklaidoje išplatinta žinia apie Druskininkuose vos už kelių mėnesių, ateinantį pavasarį duris atversiantį vieną didžiausių Europoje žiemos pramogų kompleksų, užbėrė druskos ant atviros Palangos žaizdos.

Šiame, 98 milijonais vertiname objekte jau atlikta 50 mln. litų vertės darbų. Manoma, kad pirmuosius lankytojus žiemos pramogų kompleksas priims jau balandžio pabaigoje. Dar nebaigtos statyti slidinėjimo trasos jau dabar sulaukia turistų ir sportininkų susidomėjimo. Per metus šioje arenoje laukiama keli šimtai tūkstančių poilsiautojų. Čia treniruotis norą jau pareiškė viena geriausių pasaulio snieglentininkių iš Estijos. Prieš startą Sočio žiemos olimpiadoje treniruotėms ketina atvykti ir Kinijos kalnų slidinėjimo ir snieglentininkų rinktinės.

Kuo ne iš akies lupta kadaise viešai išsakyta Palangos mero V.Stalmoko vizija – mūsų kurorte pastatyti šiuolaikines sporto bazes, kurios pritrauktų ne tik šalies, bet ir užsienio sportininkų rinktines. Tačiau mero kadencijai baigiantis nematyti rinktinių ir sporto bazių statybų pradžios. Tradiciškai į Palangą dar atvažiuoja šalies krepšininkai, bet ir jie sukandę dantis treniruotėms su kamuoliu važiuoja į Klaipėdos salę.

Skaičiuojant savo vizijos įgyvendinimui miesto valdžios turėtą laiką, nereiktų pamiršti, kad liberalcentristai su meru Remigijumi Kirstuku miesto tarybai vadovavo nuo 2006 metų vidurio, o būsimasis meras V.Stalmokas tuo metu buvo įtakingas tarybos narys, kuriam jau tuomet savo viziją vystyti niekas netrukdė.

Dabar mėgindami sumenkinti Druskininkų sėkmę, per tuos metus nieko apčiuopiamo mieste nepadarę liberalcentristai seka pasakas apie jų kadencijos metu išpuolusią ekonominę krizę, apie Druskininkų mero socialdemokrato Ričardo Malinausko turėtą Socialdemokratų partijos lyderio Gedimino Kirkilo vyriausybės palankumą.

Teisybės dėlei, reikia pastebėti, kad Druskininkai – ne kokioje Austrijoje, ir ne Baltarusijoje. Šį Lietuvos miestą lygiai taip pat veikė ekonominė krizė, kaip ir Palangą. Kita vertus, jau dvejus metus socialdemokratai Seime yra opozicijoje, o būtent liberalcentristo V.Stalmoko partija priklauso šalies valdančiąjai daugumai. Maža to, vienas iš įtakingiausių ministrų – bendrapartietis palangiškis Raimundas Palaitis. Palangos miesto atstovas Seime yra įtakingiausios Vyriausybės partijos Tėvynės Sąjungos - Lietuvos Krikščioniai demokratai narys Pranas Žeimys. Atrodytų, kokio didesnio valstybės valdžios palankumo per paskutinius dvejus metus Palangos savivaldybė gali tikėtis?

Daug ką pasakantis sutapimas – Druskininkų vadovai apie uždarų sniego trasų idėją prabilo 2006 metų vasaros pabaigoje. Kaip tik tuo metu, kai miesto liberalcentristai valdžioje atsikratė konservatorių ir subūrė tvirtą daugumą. Čia dviejų šalies kurortų valdžių tikslai ir išsiskyrė. Druskininkai puolė ieškoti visus metus poilsiautojų srautą užtikrinančioms sniego trasoms reikalingo žemės sklypo, o Palangos liberalcentristai ruošėsi mieste išlaikyti valdžią. Už save agituodamas R.Kirstukas dažniau lankėsi miesto įmonėse ir kolektyvuose, nei Vilniuje varstė ministrų duris. Kitų visuomeninių organizacijų miestui suaukoti pinigai buvo leidžiami ne būtinų dokumentų rengimui, o daugiabučių kiemų humanizavimui. Nieko prieš, reikia apšviesti tamsius kiemus, išgrįsti juos trinkelėmis, tačiau ar po keletos metų trukusio veiklos štilio mieste tai buvo svarbiausia kurorto užduotis?

Bet gal toks, rinkėjus paperkantis kelias yra racionalesnis – laimėjus rinkimus ir valdančiojoje daugumoje nebelikus prieštaraujančių nuomonių, galima dirbti atsiraitojus rankoves. Tačiau vietoj to prasidėjo vienadieniai karai su triukšmu, valdžia įnirtingai vaikė atrakcionus, dosniai leido pinigus savireklamai. Kurorto klestėjimą turėję garantuoti strateginiai objektai liko užmiršti. Panašu, kad valdžia dorai ir nežinojo, ko kurortui reikia.

Ką tuo metu darė Druskininkai? 2006 metų rudenį buvo surastas valstybei priklausantis 8 ha ploto žemės sklypas. 2007 metais gegužės pabaigoje (po 9 mėnesių) patvirtintas poveikio aplinkai vertinimas ir detalusis planas, kuriuo buvo suformuotas reikalingas sklypas, o 2008 metais vasario mėnesį valstybė jį perdavė panaudai savivaldybei. 2009 metų pradžioje – patvirtintas žiemos sporto pramogų komplekso techninis projektas ir netrukus pradėtos statybos. Baigiantis miesto tarybos kadencijai – prieš ketverius su trupučiu metų gimusi Druskininkų valdžios svajonė virsta realybe.

Iš kur šiam kompleksui pinigai? 42 mln. litų Druskininkai gavo iš Europos Sąjungos paramos fondų. 56 mln. litų investuoti įsipareigojusiai bendrovei „Stamita“ kreditą suteikė „Snoro“ bankas.

Ką tuo tarpu turi Palanga? Laikraštyje mero V.Stalmoko nuotrauką prie išdaužytais langais ir išvogto purvo gydyklų pastato, kurį miestas iš Vyriausybės gavo daugiau nei prieš metus. Turime nepradėtą šio objekto galimybių studiją, nežinia kada pasibaigsiančio detaliojo plano startą, SPA terminio ir mineralinio vandens gydyklų maketą, kuriame akį rėžia keletas daugiaaukščių pastatų, įtartinai panašių ne į sanatorijas, viešbučius, bet į poilsiui išparduoti skirtus daugiabučius namus.