Monciškėse planuojamos statybos kelia klausimų. Palangiškiams tvirtinama, kad už kelių šimtų metrų nuo Baltijos jūros bus statomas dvibutis gyvenamasis namas su poilsio patalpomis, bet iš tiesų objektas labiau primena kur kas daugiau butų turintį namą. Statinio planuotojų argumentai primena rebusą – žongliruojant juridinėmis vingrybėmis aiškinama, kad pajūryje išdygs dvibutis, bet kartu pripažįstama, kad greta suplanuoti ir dar keli atskiri nekilnojamojo turto vienetai, kuriuose galėtų gyventi žmonės.
„Įdomūs projektiniai pasiūlymai – skelbimo aprašyme nurodoma, kad skirta gyventi dviem šeimoms, o vizualizacijoje matyti pilnas kiemas automobilių ir pilnas namas įėjimų. Turbūt didelės šeimos čia įsikurs“, – ironiškai Palangoje, Šviesos g. 4, numatomas statybas LRT GIRDI apibūdino palangiškė, nenorėjusi, jog jos vardas ir pavardė būtų viešinami.
Palangos miesto savivaldybės tinklapyje paviešintuose objekto projektiniuose pasiūlymuose iš tiesų teigiama, kad pastato Šviesos g. 4 paskirtis – gyvenamoji ir ten turėtų iškilti dviejų butų namas, skirtas gyventi dviem šeimoms. Tiesa, taip pat pastebima, kad projektuojamas namas yra su poilsio paskirties patalpomis.
Taip pat teigiama, kad L formos pastatas turės 8 įėjimus iš pagrindinio kiemo pusės, 2 iš jų atskiri butui Nr.1, butui Nr. 2 ir poilsio paskirties patalpoms. Laiptinės į antrą aukštą projektuojamos atskirai kiekviename bute ir poilsio patalpų numeryje greta įėjimų.
Gyvenamojo pastato butų pirmuose aukštuose suplanuotos patalpos svetainėms su virtuvėmis, antruose – miegamiesiems, vaikų, darbo ir kūrybos kambariams. Poilsio paskirties patalpų pirmuose aukštuose numatytos erdvės, kurios taip pat tiks svetainėms ir virtuvėms, antruose – poilsio patalpos.
Taigi, tiek vadinamieji gyvenamieji pastato butai, tiek poilsio patalpos atrodo kaip atskiri butai su visomis gyvenimui būtinomis erdvėmis, atskirais įėjimais ir pan.
Todėl žmonės ir kelia klausimą, ar iš tiesų Šviesos g. bus statomas dvibutis namas, o ne kelių butų kotedžas.
Panašūs į butus, bet ne butai?
Patys objekto planuotojai tvirtina, kad minėtame sklype namas planuojamas nenusižengiant šiuo metu galiojančioms tvarkoms.
„Du butai turi būti, o poilsio patalpų gali būti tiek, kiek telpa pagal sklypo užstatymo reglamentus. Kadangi yra gyvenamoji teritorija, vyraujanti pastatų paskirtis – 51 proc. – yra gyvenamoji, ir likę [pastatai], kaip šiuo atveju, poilsio, gali būti 49 proc.“, – sako namo projektuotojas Stasys Juška.
Vis dėlto architektas pripažino, kad pastate numatytomis vadinamosiomis poilsio patalpomis nebūtinai naudosis tos dvi šeimos, kurios įsigys dvibutį namą, mat poilsio patalpos yra laikomos atskirais turtiniais vienetais ir gali būti parduodamos atskirai.
„Palangoje taip yra priimta. Kunigiškės, Monciškės – visi tie rajonai taip ir užsistatinėja. Yra nustatomi reglamentai, kiek galima užstatyti, intensyvumo, bendro ploto. Remdamasis tuo reglamentu statytojas, savininkas ir sprendžia, ko nori ir ką įsivaizduoja. Ne paslaptis, čia visi iš tos statybos daro verslą. Parduoda tuos dvibučius žmonėms kaip šeimoms, o poilsio [patalpas] gali pirktis, kas nori“, – aiškino projektuotojas.
Paklaustas, ar, paprastai tariant, tai vis dėlto nėra tiesiog 6 ar 8, o gal net ir 12 butų namas, projektuotojas teigė, jog „iš principo – taip“, tačiau formaliai jis yra laikomas ne daugiabučiu, o dvibučiu namu.
„Čia labiau yra juridiniai klausimai, kur ta gyvenamoji statyba gali būti vienbutė, dvibutė arba daugiabutė. Jeigu sklypui yra nustatyta vienbutė, dvibutė statyba, tai ir galima tik vienbučius ar dvibučius statyti kaip vyraujantį statinį. Tai nėra gudravimas, čia yra tokie įstatymai. Žmonės žino, kad jiems leidžia daryti tas įstatymas, kaip tu gali… Nei savivaldybė, nei mes negalime nedaryti tokių dalykų. Savivaldybė negali nederinti tokių dalykų, kadangi tai yra pagal įstatymus“, – aiškino architektas.
Pašnekovas taip pat pridūrė, kad, jo žiniomis, nuo ateinančių metų galimybių būstus planuoti su poilsio paskirties patalpomis gali ir nelikti, tačiau šiuo metu įgyvendinti tokių projektų niekas negali uždrausti.
S. Juška taip pat stebėjosi, kodėl gyventojai kreipėsi į žiniasklaidą, o ne tiesiai į projektuotojus, mat kai šią liepą projektiniai pasiūlymai buvo pristatomi viešai, dabar keliami klausimai nebuvo išsakyti.
Tiesa, architektas neatmetė galimybės, kad, jeigu projektas gyventojams kelia klausimų, galbūt vertėtų surengti dar vieną projektinių pasiūlymų svarstymą su visuomene.
Architekto darbai klausimų kėlė ir praeityje
Palangoje dėl panašių pastatų istorijų triukšmo jau buvo kilę, o tokie namai gyventojų vadinami termitynais.
Dar 2018 m. vienoje tokioje istorijoje architektas S. Juška buvo sulaukęs kritikos dėl netoli jūros suprojektuotų pastatų Tvenkinių gatvėje.
Būta įtarimų, jog vietoj dviejų namų po du butus iš tiesų buvo suplanuoti du namai, kuriuose – daugiau nei 10 butų.
Tuomet šiuo klausimu domėjosi ir Lietuvos architektų rūmų profesinės etikos taryba (PET), kuri, kaip skelbiama viešai, buvo pasakiusi, kad S. Juška pažeidė profesinės etikos nuostatas ir buvo rekomenduota S. Juškai stabdyti architekto kvalifikacijos atestato galiojimą.
PET pirmininkas Tauras Paulauskas tada teigė, kad Lietuvoje yra NT vystytojų, kurie stengiasi maksimaliai išnaudoti įsigytą žemę ir įvairiais būdais bando apeiti miestų bendrųjų bei detaliųjų planų apribojimus, mažinančius būsimo pastato dydį bei turtinių vienetų skaičių sklype.
„PET konstatavo, kad šis atvejis yra kaip tik toks. Nors LR teisės aktai nedraudžia projektuoti atskiro buto su daug virtuvių ir vonių, bet vis tik projektinių sprendimų visumos profesionalus vertinimas leidžia daryti išvadą, kad tai, ką architektas S. Juška pateikia kaip dviejų sublokuotų dvibučių namų projektą, realiai yra daugiabučio projektas ir jį realizavus pastatas bus naudojamas kaip daugiabutis. Tokiu būdu yra apeinamas galiojantis detalusis planas ir tai, be abejo, turės įtakos kaimynams. Dėl to yra pripažinta, kad architektas pažeidė profesinę etiką“, – dėstė T. Paulauskas.
Tiesa, dabar pats architektas aiškina, kad istorija jau pasibaigusi, gauti jam palankūs teismų sprendimai ir jam architektų mesta kritika neva buvo nepagrįsta.
Vis dėlto architektas pripažįsta, kad 2018 m. ir šįkart gvildenamos situacijos turi panašumų.
„(Situacija – LRT.lt) analogiška, bet tada ir teismą laimėjome, Architektų rūmai atsiprašė, kadangi įstatymai taip leidžia ir dabar, jeigu pažiūrėtumėt, kaip ten vyksta, jau kiek metų praėjo, ten tikrai tame name nėra jokio daugiabučio. Viena šeima gyvena. Du namus pastatė. Viename patys gyvena, o kitą pardavinėja už 1,5 mln. eurų. Bet ne kaip daugiabutį, o kaip vieną namą“, – dėstė S. Juška.
Architektas aiškino, kad dabar žmonėms klausimų keliantis, kaip teigiama, dvibutis namas Šviesos g. planuojamas būtent taip, nes sklype neleidžiama daugiabučių statyba.
Tiesa, S. Juška pripažino, kad jeigu įstatymai, kaip dabar kalbama, iš tiesų bus pakeisti, dabar planuojamų poilsio paskirties patalpų prie tokių statinių šlieti nebebus galima. Tokiu atveju pastatas atrodytų gerokai kitaip.
„Nežinau, ar čia spraga, ar ne, bet visi turime dirbti pagal įstatymus. 10 ar kiek metų taip visi statė, dirbo“, – paklaustas, ar nemano, kad dabar tiesiog naudojamasi įstatymų spragomis, teigė S. Juška.
Tvirtina tvarkoms nenusižengiantys
Viešai skelbiama, kad objekto Šviesos g. 4 statytojas – bendrovė „Navasta“.
Būtent su šiuo projektu dirbantis įmonės atstovas Mindaugas Stonkus teigė negalintis komentuoti architektūrinių niuansų, tačiau tvirtino, kad namas planuojamas nenusižengiant jokiems šiuo metu galiojantiems teisės aktams.
„Aš galiu tik pritarti projektuotojo minčiai ir jo pozicijai“, – sakė M. Stonkus.
Tiesa, kol kas statytojai negali įvardyti, kada tikisi pradėti statybas, mat kol kas dar nėra gautas statybą leidžiantis dokumentas iš Palangos miesto savivaldybės.
„Kada jis bus, kada bus parengtas projektas, ar čia išvis įvyks kažkas – nieko kol kas negaliu pakomentuoti“, – dėstė pašnekovas ir pridūrė, jog dar nėra nuspręsta, ar bendrovė parduos, ar nuomos Monciškių rajone iškilsiančius būstus.
Naujojo objekto planuotojų parengtus ir, kaip minėta, visuomenei jau pristatytus projektinius pasiūlymus dar turės įvertinti ir jiems pritarti arba atmesti Palangos miesto savivaldybė.
Leisti statybas prašė ir pernai, bet pritarimo negavo
Nors S. Juška aiškino, kad Palangos miesto savivaldybės sprendimo dėl projektinių pasiūlymų dar nėra, aiškėja, kad pastabų planuojamam statiniui kurorto valdžia vis dėlto turi.
„Savivaldybės atstovai projektuotojams yra išsakę pastabas, susijusias su architektūrine dalimi. Reaguodamas į šias pastabas, projektuotojas rengia naujus sprendinius. Juos parengus bus atliekamas naujas viešinimas ir tik tada bus sprendžiama dėl tolimesnės projekto eigos“, – teigė Palangos miesto savivaldybės Architektūros ir teritorijų planavimo skyriaus vedėjas Žydrūnas Žvirblis.
Be to, aiškėja, kad projektas su trukdžiais susiduria jau ne pirmą kartą. Anot Ž. Žvirblio, 2022 metais du kartus buvo teikti prašymai išduoti statybą leidžiantį dokumentą, tačiau jie abu kartus buvo atmesti. Šiais metais, anot savivaldybės atstovų, prašymų gauti statybą leidžiantį dokumentą nebuvo.
„Minimo žemės sklypo paskirtis yra vienbučiai ir dvibučiai gyvenamieji namai, todėl savivaldybė, gavusi projektą, tikrins, ar jis atitinka teisės aktus ir žemės sklypo paskirtį, kaip dera su aplinkine architektūra ir kt.“, – dėstė Architektūros ir teritorijų planavimo skyriaus vedėjas
Statiniu susidomėjo Architektų rūmai
Aiškėja, kad S. Juškos planuojamas dvibutis namas su poilsio patalpomis dvejonių dėl galimo gudravimo kelia ir specialistams.
Lietuvos architektų rūmai, iš LRT.lt sulaukę informacijos apie Palangoje planuojamą statinį, objektu bei jį planuojant priimtais architektūriniais sprendimais nusprendė pasidomėti atidžiau.
„Lietuvos architektų rūmai, susipažinę su pirmine informacija, nutarė perduoti šį atvejį įvertinti Profesinės etikos tarybai. Pažymėtina, kad architekto S. Juškos veikla jau buvo patekusi į PET akiratį ir 2018 metais buvo priimtas sprendimas pripažinti architektą pažeidus Profesinės etikos kodekso normas“, – teigiama Lietuvos architektų rūmų LRT.lt perduotame komentare.
Taip pat pabrėžiama, kad Lietuvos architektų rūmai laikosi principinės pozicijos, jog architektų veikla turi remtis aukštais profesinės veiklos standartais, įsipareigojimu visuomenės labui, o tai reikalauja nepataikauti trumpalaikiams komerciniams interesams, nesinaudoti teisės aktų spragomis ir skatina siekti tvarios urbanistinės plėtros, įvertinti savo profesinės veiklos poveikį visuomenei ir aplinkai.
Radvilė Rumšienė, LRT.lt
Komentarai 0
Parašykite komentarą
Komentarų kol kas nėra.