„Skaidrumas yra raktas į patikimą NVO dalyvavimą formuojant ES politiką,“ – teigė Laima Liucija Andrikienė, Europos Audito Rūmų (EAR) narė, spalio 8 dieną pristatydama EAR ataskaitą, kurioje daug dėmesio skirta išorės veiklos, humanitarinės pagalbos ir nevyriausybinių organizacijų finansavimo audito rezultatams.
„Iš 100 eurų ES biudžeto lėšų daugiau nei 3 eurai buvo panaudoti pažeidžiant taisykles,“ – sakė Andrikienė, viena iš ataskaitos rengėjų, akcentuodama, kad 2024 metų auditas pirmą kartą nuo 2016 metų parodė mažėjantį klaidų lygį ES biudžete.
Vis dėlto išvados išlieka kritiškos – išlaidos vis dar vertinamos neigiamai.
EAR duomenimis, 2024 metais klaidų lygis siekė 3,6 procentus, kai 2023 metais buvo 5,6 procento. Nors rodikliai gerėja, jie vis dar viršija 2 procentų ribą, kurią ES institucijos laiko reikšmingumo slenksčiu.
Auditorė priminė, kad tipinės klaidos išlieka tos pačios – netinkamai įvykdyti viešieji pirkimai, mokėjimai ne pagal reikalavimus ar parama netinkamiems projektams. Tačiau pažanga matoma: sanglaudos srityje klaidų lygis sumažėjo nuo 9,3 iki 5,7 procento.
„Klaidos neturi likti nepastebėtos – kitaip mes neįvykdome savo pareigos visuomenei ir ateities kartoms,“ – pabrėžė ji.
Vienas svarbiausių šių metų ataskaitos aspektų – ES skolos augimas. Didėjant palūkanų mokėjimams, iki 2027 metų skolos suma gali peržengti 900 milijardų eurų ribą, o iki 2034 metų palūkanų išlaidos pasiekti 100 mlrd. eurų.
„Ekonomikos gaivinimo priemonės turi ne tik padėti šiuo momentu, bet ir neužkrauti ateities kartoms papildomų finansinių naštų,“ – teigė Andrikienė, atkreipdama dėmesį į ilgalaikio biudžeto tvarumo rizikas.
Lietuvai šių metų skaičiai taip pat svarbūs. 2024 metais Lietuva į ES biudžetą įmokėjo 595 mln. eurų, o gavo 1,83 mlrd. eurų – tris kartus daugiau. Įskaičiavus Ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo priemonės (EGADP) lėšas, santykis dar palankesnis – 3,3 karto. Vis dėlto Lietuva, kaip pažymi Andrikienė, atsilieka įsisavindama RRF lėšas – iki 2024 metų pabaigos panaudota tik 46 procentai numatytų dotacijų.
Kalbėdama apie reformas ir skolinimosi politiką, ji pabrėžia atsakomybę ir nuoseklumą: „Teisėtumas ir tikslumas turi būti lyderystės norma, o ne tik papildomas reikalavimas,“ – sako ji, ragindama ES ir nacionalines institucijas griežčiau vertinti finansavimo poveikį rezultatams.
Baigdama pristatymą, Andrikienė apibendrino savo principinę poziciją, kuri tapo tarsi jos darbo šūkiu: „Kiekvienas euras privalo būti panaudotas efektyviai ir sąžiningai – be kompromisų dėl taisyklių.“
Komentarai 0
Parašykite komentarą
Komentarų kol kas nėra.