Europos Sąjungos projektas padeda kovoti su krantų erozija

Intensyvią Lietuvos Baltijos jūros krantų ardą pastarąjį dešimtmetį lėmė įvairios gamtinės ir kitos priežastys. Dėl to 2009 metų gruodį buvo pradėtas vykdyti Europos Sąjungos projektas „Pajūrio juostos tvarkymo programos įgyvendinimas“. Šis projektas yra finansuojamas pagal 2007-2013 metų Europos Sąjungos struktūrinių fondų Sanglaudos skatinimo veiksmų programos antrąjį prioritetą vietinė ir urbanistinė plėtra, kultūros paveldo ir gamtos išsaugojimas bei pritaikymas turizmo plėtrai. Veiksmų programos prioriteto priemonė yra pajūrio tvarkymas.

Reikalingas projektas

Europos Sąjungos projekto bendra vertė siekia 17 282 744 litų. Projektui dabar išmokėta lėšų –

2 479 271 litų.

Projekto tikslas - sustiprinti Palangos rekreacinio ruožo paplūdimių atsparumą intensyvių erozijos procesų poveikiui, išsaugoti ir atkurti pajūrio ekosistemą, sudaryti darnios pajūrio regiono plėtros sąlygas.

„Dėl globalinio klimato atšilimo suaktyvėjo ciklonų veikla, stiprios audros kartojosi kas 5-6 metai. Taip pat labai sumažėjo smėlio nešmenų – iš dalies dėl gamtinių priežasčių, taip pat todėl, kad Kaliningrado sritis pradėjo tvirtinti savo krantus“,- pasakojo apie Palangos pajūrio padėtį Aplinkos ministerijos Gamtos apsaugos departamento Gamtos išteklių skyriaus vyriausioji specialistė Dalia Gudaitienė Holiman.

Moteris pasakojo, kad Lietuvą pasiekdavo nešmenys iš Kaliningrado srities Sambijos pusiasalio, o ties Lietuvos krantais per audrą srovės, taip pat ir nešmenys dažniausiai juda pietų-šiaurės kryptimi. Lietuvos Baltijos jūros krantų raidai ir krantodaros procesams didelę įtaką daro ir Klaipėdos valstybinio jūrų uosto plėtra.

Padažnėjusios audros iš paplūdimių išplauna didelius kiekius smėlio, kuris kartu su srovėm keliauja pietų kryptimi link Latvijos. Per 1967 metų vykusį uraganą iš žemyninio kranto išplauta 0,6 mln. kubinių metrų, 1999 metais (uraganas „Anatolijus“) iš žemyno kranto – 2 mln. kubinių metrų smėlio.

Lietuva neturi tokių finansinių galimybių

„Ypač neigiamą poveikį patiria Palangos rekreacinės zonos paplūdimiai, kur kiekvieną vasarą susirenka daug poilsiautojų, o susiaurėjęs paplūdimys nebegali patenkinti visų atvykstančiųjų rekreacinio poreikio“,- pasakojo D. Gudaitienė Holman.

Daugiausia rūpesčių krantotvarkos požiūriu kelia Palangos tilto-Birutės kalno iškyšulio ruožas. Šio ruožo erozijos poveikiui sumažinti jau nebeužtenka tradicinių krantotvarkos priemonių – šakų klojinių, žabtvorių, takų, laiptų ir kt. Todėl 2005 metais Lietuvoje pradėta naudoti pasaulyje plačiai taikoma priemonė – dirbtinis paplūdimių papildymas smėliu, kai paplūdimiai ne tik praplatinami, bet ir paaukštinami.

„Kadangi mūsų valstybė neturi galimybių skirti milijonines sumas, reikalingas dirbtiniam paplūdimių papildymui smėliu, prašoma ES paramos. Šiuo metu įgyvendinamas jau trečiasis ES struktūrinių fondų finansuojamas projektas, skirtas Baltijos jūros Lietuvos krantų apsaugai“,- pasakojo D. Gudaitienė Holman.

Numatant krantotvarkos priemones, pirmenybė yra teikiama natūralioms ir tam tikram rajonui būdingoms medžiagoms. Šios priemonės yra paremtos gamtinių analogų imitacijos principu. Krantotvarkos strategiją numato Lietuvos Baltijos jūros krantotvarkos strategijos nuostatos, o konkrečias krantotvarkos priemones – Pajūrio juostos tvarkymo 2007-2013 metų programa.

„Trečiasis ES struktūrinių fondų finansuojamas projektas, skirtas Pajūrio juostos tvarkymo programai įgyvendinti, apima centrinių Palangos paplūdimių ruožą, kuris yra labiausiai paveiktas erozijos procesų. Viena pagrindinių projekto veiklų – šio ruožo paplūdimius papildyti atvežtiniu smėliu, kuris yra imamas iš Baltijos jūros Juodkrantės-Preilos rajono šiaurinio poligono“,- pasakojo Aplinkos ministerijos Gamtos apsaugos departamento Gamtos išteklių skyriaus vyriausioji specialistė D. Gudaitienė Holiman.

Darbai atliekami dviem etapais

Paplūdimių papildymo darbai bus atliekami dviem etapais – šiais metais ir 2012 metų pavasarį.

„Šių metų pavasarį į Palangos centrinius paplūdimius išpilta ir paskleista 131631 m3 smėlio. Šiaurinėje nuo pėsčiųjų tilto paplūdimio dalyje – 57074 m3 smėlio, pietinėje – 74557 m3 smėlio“,- dėstė tikslius skaičius D. Gudaitienė Holman.

Kaip pasakojo D. Gudaitienė Holman, projekto vykdymo II etapo metu - 2012 metų pavasarį – minėtame ruože planuojama atvežti ir paskleisti 152017 m3 smėlio. Smėlis bus pilamas 2380 m Palangos centrinių paplūdimių ruože tarp Birutės kalno ir Rąžės upelio.

Įgyvendinus projekto veiklas praplatės paplūdimiai, pagerės rekreacinės sąlygos poilsiautojams, bus pristabdytas kranto erozijos procesas. Bus įgyvendintos HELCOM rekomendacijos - prioritetas teikiamas krantotvarkinėms priemonėms, pagrįstoms gamtinių analogų imitacijos principais, pirmenybė teikiama natūralių bei stabilizuotinam kranto ruožui būdingų medžiagų taikymui. Vykdant veiklas bus griežtai laikomasi Tarybos direktyvos principų.

Projektą planuojama užbaigti 2012 metų lapkričio mėnesį.