„Europrotų“ mūšių banga atsirito ir iki Palangos

Ne pirmi metai Lietuvoje populiaraus žinias, atmintį bei išmonę leidžiančio pasitikrinti žaidimo, seniau sąlyginai vadinto „Protų mūšiais“, dabar gi pakrikštyto „Europrotai“, mat visi užduodami klausimai vienaip ar kitaip susiję su Europos Sąjunga, banga atsirito ir iki Palangos. Visą praėjusį mėnesį trečiadieniais žaidimo turai vyko besirungiančius priėmusioje Palangos viešojoje bibliotekoje.

Rudens sezonas
Palangiškiai „Europrotų“ mūšiuose rungėsi antrą kartą. Pirmąkart varžytuvės rengtos pavasarį. Kaip sakė žaidimui dirigavę Palangos miesto savivaldybės viešosios bibliotekos direktorius Kęstutis Rudys bei Vaikų bibliotekos vyresnioji bibliotekininkė Monika Rukšėnienė, iš pradžių buvo galvota rinktis kokioje nors kavinėje – tokios patirties esama, tarkim, Klaipėdoje. Tačiau, visų pirma, ne tiek jau daug palangiškių norėjo varžytis dėl „Europortų“ nugalėtojų vardo, antra – rinktis kavinėje ne toks jau pigus malonumas. Tad nuspręsta, kad žinių tikrinimą verta surengti informacijos „talpykloje“ – bibliotekoje. Panašu, kad neapsirikta: atmosfera, kaip teko įsitikinti stebint finalinę žaidimo rungtį, buvo išties puiki: būta visų galimybių ir susikaupti, ir smagiai atsipalaiduoti geriant arbatą bei skanaujant pačių išsikeptų pyragų, kol žaidimo vedėjai skaičiavo taškus, kuriuos komandos užsidirbdavo atsakiusios į ekrane pateikiamus klausimus.
Vadinamajame rudens sezone rungėsi trys komandos. Jauniausi – „Lazeriai“. Šioje komandoje susibūrė Senosios gimnazijos dvyliktokai Ernesta, Rasa, Kornelija, Monika, Tautvilas bei Martynas. Nors jauniausi amžiumi, „Lazeriai“ – Palangos „Europrotų“ žaidimų senbuviai, nes žaidė ir pavasario sezono rungtyje.

Trys komandos
Bene labiausiai patyrusi komanda, dalyvavusi ir Klaipėdoje vykusiuose mūšiuose, – „Kompanija“. Čia susibūrė šaunios ponios Regina, Eglė, Rasa ir Janina, priėmusios į savo būrį jaunąjį Bronių. Moterys sakė, kad ir Palangoje galima susirungti vadinamuosiuose protų mūšiuose sužinojusios per vieną iš TAU paskaitų.
Trečioji komanda intriguojančiu pavadinimu „Rakūnai“ (pasirodo, esama taip vadinamų meškėnų) taip pat susibūrė paskutinę dieną prieš pat rudens sezono pradžią. Joje – Paulius, Kenija, Vytenis ir Asta kartu su ponu Jonu. Intrigavo ne tik komandos pavadinimas, bet ir tai, kad didžioji jos narių dalis kartu su „Kompanijos“ damomis taip pat žaidė ir Klaipėdoje. Be to, komandas sieja giminiški ryšiai: „Kompanijoje“ žaidžia mama, „Rakūnuose“ – du sūnūs ir marti. Čia derėtų paminėti, jog ir „Lazerių“ komandoje būta „Kompanijos“ atžalos.
Finalinėje rungtyje, kaip ir prieš tai buvusiosiose, būta penkių turų, kuriuose reikėjo atsakyti į dešimt klausimų. Taip „sukrito“, kad užduotys buvo tokios: įvairūs klausimai; klausimai skirti ekonomikos (išvydus ekrane užrašą „ekonomika“ žaidėjai graudžiai dūsavo) bei mokslo sritims; paveikslėliuose pateikiamos užduotys (derėjo atspėti, pavyzdžiui, koks automobilis nuotraukoje ar koks dailininkas nutapė demonstruojamą paveikslą) bei vadinamasis muzikinis turas, kuriame reikėjo įvardinti, kokie dainininkai ar grupės atlieka kūrinį, kurio ištrauka skambėjo salėje, iš kokio filmo garso takelis ar koks žymus veikėjas sako kalbą.

Palangos „Europrotai“ – „Rakūnai“
Po kiekvieno turo ekrane buvo rodomi teisingi atsakymai, ir kol M. Rukšėnienė skaičiuodavo komandų uždirbtus taškus, dalyviai linksmai komentuodavo savo teisingus ar neteisingus atsakymus. Kartais, jeigu tie atsakymai būdavo itin smagūs, jie būdavo pacituojami – komandų nedaug, atmosfera praktiškai šeimyninė, tad galima ir kiek nukrypti nuo griežto reglamento. Iš tokių smagesnių atsakymų įstrigo variacijos tema „Kokio jūrų gyvūno vardu buvo pavadintas karas, 1611-1613 metais kilęs tarp Švedijos ir Danijos karalysčių?“. Komandos įvardijo ir ruonį, ir menkę, ir silkę, tačiau tikrojo gyvio – kalmaro, – kurio vardu ir žinomas minėtasis karas, nepaminėjo.
Po daugiau nei dvi valandas trukusio mūšio paaiškėjo, kad aštriausi Palangos „Europrotai“ susibūrė į „Rakūnų“ komandą, kuri pirmavo visų etapų metu. Nugalėtojams įteiktas stalo žaidimas, kurį žaidžiant taip pat reikia žinių ir išmonės. Antrojoje ir trečiojoje vietoje likusių komandų – „Kompanijos“ ir „Lazerių“ – nariams, kaip, beje, ir nugalėtojams, K.Rudys įteikė palangiškio rašytojo Leono Kiauleikio knygas.
Po mūšio, sveikindami vieni kitus, aptardami sudėtingesnius klausimus, vykusius ar nevykusius atsakymus, komandų nariai vienu balsu tvirtino, jog atmosfera bibliotekoje buvusi puiki, ir jie šauniai praleidę laiką.
O „Kompanijos“ ponios apibendrino: mūšiai buvo labai draugiški, smagu buvo kartu vakaroti ir tuo pačiu pasitikrinti žinias. Palangoje esą žaisti buvo šauniau nei Klaipėdoje. Ir jei ateinantį sezoną biblioteka vėl įsileis žaidėjus, jos ir vėl ateisiančios ir dar daugiau žaidėjų pasikviesiančios.