Finansiniai patarimai dirbantiems savarankiškai

1.57 milijardo pasaulyje ir 22 milijonai Europoje: galbūt ir jūs patenkate į šį skaičių savarankiškai (su individualios veiklos pažyma, verslo liudijimu ar pagal autorinę sutartį) dirbančiųjų? Jei taip, žemiau pateikti patarimai, galintys būti naudingi, siekiant užbėgti už akių finansiniams rūpesčiams, susijusiems su savarankišku darbu – kaip tik Jums. 

Konkrečiai įvardinkite savo gaunamas pajamas ir patiriamas išlaidas. Jei, dirbant „normalų“ darbą, fiksuotas atlyginimo dydis juodu ant balto pateiktas darbo sutartyje, tai kalbant apie savarankiškai dirbančiuosius, tai gali atrodyti it...būrimas iš kavos tirščių. Tiesa, žinant „stebuklingą“ formulę, padedančią objektyviai įvertinti net ir nuolat kintančias pajamas, viskas, pasirodo, yra kur kas paprasčiau.

„Excel“ dokumente ar tiesiog ant paprasto popieriaus lapo išskirkite du stulpelius. Viename jų įrašykite pajamas, šį mėnesį gautas iš pastovių klientų.  Kitame –  vienkartinių užsakymų pajamas, kurias, norint susidaryti „turtingų“ ir „skurdžių“ mėnesio pajamų dydį, reikėtų padalinti iš dviejų. Sudėjus abiejų stulpelių sumas,  gaunamas mėnesio pajamų vidurkis. Šis skaičius bus tikslesnis, jei įvertinsite bent 3 mėnesių duomenis.  

Žinoma, nepamirškite įvertinti ir mėnesinių išlaidų, sudarytų iš išlaidų maistui, būstui, komunalinėms paslaugoms ir turimų finansinių įsipareigojimų įmokos ir pan.

Turėkite atskiras banko sąskaitas – asmeninę ir „darbinę“. Pasinaudoti šiuo patarimu ne tik labai paprasta (sąskaitą atsidarysite internetu, vos kelių mygtukų paspaudimu, dažniausiai – nemokamai), bet ir naudinga. Dėl šito sprendimo, leidžiančio matyti pajamas ir išlaidas, susijusias su savarankiška veikla, sau tikrai dėkosite, atėjus pajamų deklaravimo metui. Neteks „varvinti akių“, bandant atskirti, kurios pajamos/išlaidos buvo asmeninės, o kurios – susijusios su darbu: užteks tiesiog įvertinti porą aiškiai išskirtų eilučių.

Iš karto nuo gautų pajamų atidėkite mokesčiams skirtus pinigus. Dirbantys pagal individualios veiklos pažymą, gali rinktis, kada mokėti Gyventojų pajamų (GPM), Privalomojo sveikatos draudimo (PSD) ir Valstybinio socialinio draudimo (VSD) mokesčius: kiekvieną mėnesį ar pavasarį, deklaruojant pajamas. Pasirinkus pastarąjį variantą, maždaug 30 proc. nuo uždarbio rekomenduojama pervesti į atskirą banko sąskaitą. Tai padės išvengti streso, pajamų deklaracijoje pamačius visą mokėtiną sumą ir, svarbiausia, neteks sukti galvos, iš kur gauti pinigų jos padengimui: beliks atlikti įmokas VMI ir Sodrai.

Patys būkite atsakingi už savo finansinę ateitį. Prieš priimant sprendimą dirbti pagal vieną ar kitą savarankiškos veiklos formą, būtina pasidomėti, kokios garantijos suteikiamos ne tik dabar, bet ir susirgus, pastojus ar, galiausiai – atėjus pensijai. Štai dirbantiems su verslo liudijimu, ne tik nėra mokamos ligos, motinystės ar nedarbo išmokos, bet ir nesikaupia taškai pensijai gauti. Racionaliausias sprendimas – ne tik atsidėti pinigų „juodai“ dienai, bet ir pradėti kaupti III pakopos pensijų, o tai jau darantiems – padidinti mokamas įmokas.

Dirbantys pagal individualios veiklos pažymą, moka mažesnį, lyginant su dirbančiais pagal darbo sutartį, VSD, tad ir išmokos, žinoma, bus mažesnės. Receptas ir vėl paprastas – patiems rūpintis „storesne“ finansine „pagalve“, nors ir tektų gyventi šiek tiek labiau susispaudus.

Dar vienas niuansas, kuris gali būti svarbus, prireikus gauti sau įstatymais numatytas išmokas. Mokesčius nuo gaunamų pajamų mokant kiekvieną mėnesį, nedarbo ar motinystės išmokų tvarka identiška dirbantiems pagal darbo sutartį. Tuo tarpu mokant mokesčius kartus su pajamų deklaracija, minėtos išmokos yra pervedamos gerokai vėliau.

Kaupkite visus dokumentus, susijusius su savarankiškos veiklos pajamomis. Paskolos su IV (individualia veikla) – misija įmanoma? Dažniausiai – taip. Tiesa, yra šiokių tokių „kabliukų“! Jei, dirbant „normalų“, pastovias pajamas nešantį darbą, pildant paskolos paraišką, pakanka nurodyti pagrindinius duomenis ir sprendimas dėl galimybės gauti paskolą įprastai pateikiamas vos per keliolika minučių, tai paskolos su individualia veikla – procesas, galintis užtrukti ilgiau. Kreditorius, ypač – kalbant apie didesnius finansinius įsipareigojimus (pavyzdžiui, būsto paskolą), tokiu atveju reikalauja pateikti dokumentus (sąskaitos faktūros, banko išrašai, paslaugų teikimo sutartys ir pan.), iš kurių galima spręsti apie savarankiškai dirbant gaunamų pajamų dydį ir numanomą jų pastovumą. Jei išsiugdysite įprotį minėtus dokumentus kaupti, prireikus paskolos, šis procesas gerokai sutrumpės: nes jau būsite atlikę namų darbus.

 Faktas, jog savarankiškas darbas turi ne vieną privalumą. Tiesa, akivaizdu ir tai, jog, kas, vaizdžiai tariant, dirbantiems pagal darbo sutartis yra patiekiama „ant lėkštutės“, tai savarankiškai dirbantieji tuo turi pasirūpinti patys. Straipsnyje pateikti patarimai, šiais pasinaudojus, gali prisidėti prie dirbančių su individualios veiklos pažyma ar verslo liudijimu finansinės gerovės tiek esamuoju laiku, tiek ateityje.