Gediminas Jacka byloje dėl Kurhauzo nusavinimo liudytoju panoro matyti žurnalistą

Jau trečius metus vis besitęsiantys teisminiai ginčai tarp Kultūros paveldo departamento prie Kultūros ministerijos, trečiojo asmens Palangos miesto savivaldybės ir Gedimino Jackos bei jo artimųjų dėl turto – Kurhauzo nusavinimo ir žalos priteisimo, šią savaitę toliau buvo nagrinėjami Palangos miesto apylinkės teisme. Kaip ir reikėjo tikėtis, teismų durys, ko gero, dar bus ilgai varstomos.

Bylos retrospektyva ir gausybė naujų prašymų
Kultūros paveldo departamentas, atstovaujamas Arūno Umbraso, beveik prieš trejus metus iškėlė ieškinį G. Jackai dėl netinkamai laikomos kultūros vertybės dalies paėmimo valstybės nuosavybėn ir siekia prisiteisti 101 508 eurus dėl padarytos žalos nekilnojamosios kultūros vertybei. Taip pat siekiama, kad būtų grąžintos unikaliojo ir į nekilnojamo turto registrą įtraukto pastato išlikusios vertybinės dalys (pamatų fragmentai) bei padengtos bylinėjimosi išlaidos. G. Jacka ir jo artimieji taip pat siekia, kad būtų atlyginta nekilnojamajai kultūros vertybei padaryta žala, bylinėjimosi išlaidos. Yra iškelta ne tik civilinė, bet ir administracinė byla iš Jackų pusės dėl nustatymo, ar Kurhauzas apskritai yra nekilnojamoji kultūros vertybė.
Šią savaitę vykusiame teismo posėdyje G. Jacka ir jo artimųjų įgalioti advokatai bei jų padėjėjai turėjo ne vieną prašymą. Pirmiausia, prijungti prie bylos žiniasklaidoje paskelbtą medžiagą apie Kurhauzą: laikraščių ir kitų leidinių iškarpas, kurios įrodytų konkrečius teismo sprendimui turinčius įtakos veiksmus (t. y. situacija po Kurhauzo gaisro, kokios buvo dėstomos nuomonės, kokie finansiniai ištekliai buvo panaudoti gaisravietės tvarkymui ir pan.).
G. Jackos raštišku prašymu, teismui pateiktu tik posėdžio dieną, buvo prašoma kviesti kaip galintį liudyti asmenį žurnalistą Alvydą Ziabkų, kuris, paskelbęs ne vieną publikaciją, anot atsakovo, galėtų pakomentuoti visą situaciją išsamiau. G. Jackos žmona V. Jackienė prašė stabdyti bylą arba visiškai ją nutraukti. Prašymus pateikus tą pačią dieną, teismas buvo nepajėgus susipažinti su bylos nutraukimo motyvais.
G. Jacka taip pat siekia, kad būtų pakeistas saugomo objekto registro įrašas, t. y. statinys būtų išbrauktas iš saugomų objektų sąrašo, kadangi po gaisro, anot jo, jame neliko nieko vertingo ir saugotino. Buvo siūlyta atsižvelgti ir į patį bylos pasirengimą, galbūt jį reikėtų koreguoti.
Teismas patenkino tik vienintelį prašymą – prijungti prie bylos pateiktą žiniasklaidoje paskelbtą medžiagą, tačiau kiek ji svarbi ir kiek turės įtakos teismo sprendimui, dar bus nagrinėjama.
Paties G. Jackos teigimu, KPD neteisingai ieškinyje skelbia, kad nukentėjusiems yra iš dalies išmokėta kompensacija dėl turtinės žalos iš Kurhauzo padegėjų. Tačiau, kaip jis teigė, jie negavo nė cento, nes nei savivaldybė išieškojo nurodytą sumą, kadangi žinojo, jog to padaryti neįmanoma, nei patys Jackos.

Prašymai ir skundai – paskutinę minutę
Palangos miesto savivaldybei atstovaujantis savivaldybės juristas Vytautas Korsakas nesutiko su atsakovų prašymais, o teismo posėdyje pabrėžė, kad jau beveik trejus metus besitęsiančios bylos metu nebuvo iš atsakovų pusės sulaukta šių prašymų ar skundų – laukta paskutinės dienos, kuomet jau turi vykti teismo posėdis ir su pateiktais prašymais ne visos šalys yra spėjusios susipažinti. O G. Jackos tvirtinimą, kad Kurhauzas nėra vertybė, V. Korsakas pavadino „absurdišku traktavimu“.

Tokia byla – išskirtinė
Ypač aktyviai pasisakęs advokato padėjėjas Liudvikas Ragauskas, atstovaujantis V. Jackienei, šią bylą vadino „išskirtine visoje Lietuvoje“, nes sprendžiamas turto nusavinimo ir privačios teisės apribojimo klausimas. Teisininkas siūlė iš bylos pašalinti savivaldybės, kaip savarankiško juridinio asmens, atstovą V. Korsaką, kaip neturintį kompetencijos dalyvauti tokio tipo byloje – jis, anot L. Ragausko, nėra net Tarybos narys, tik asmuo, atstovaujantis savivaldybės administracijai. Prašyta iš bylos pašalinti ir VĮ „Turto fondą“, LR Vyriausybę, LR Finansų ministeriją, kaip institucijas, neatliekančias civilinių teisių ir pareigų ir net nedalyvaujančias teismo posėdžiuose.
Palangos miesto savivaldybės Juridinio ir personalo skyriaus pavaduotojas V. Korsakas turi visus įgaliojimus teisiškai dalyvauti šioje byloje kaip trečiasis asmuo, tad į šį L. Ragausko prašymą teismo nebuvo atsižvelgta, kaip ir į kitų institucijų šalinimo siūlymus.
KPD atstovas A. Umbrasas advokato padėjėjo L. Ragausko pasisakymus pavadino „kaip iš fantazijos srities“: prašymai neargumentuoti, nesiremta civilinio proceso kodekso nurodomais straipsniais, kuriuose nurodomi atsakymai į teisininko keliamus kai kuriuos klausimus dėl turto pripažinimo vertybe ir pan. A. Umbrasas teismo metu argumentuotai paaiškino, kodėl negali būti pašalintos siūlomos institucijos. Anot jo, Finansų ministerija yra susijusi su biudžetinių lėšų skyrimu, jei būtų nuspręsta, jog reikėtų sumokėti kompensaciją už sprendžiamą turtą. Vyriausybės vaidmuo šioje byloje – pagal tam tikrus nustatytus aktus valstybė turi priimti sprendimą, kam perleisti saugotinus kultūrinius objektus. VĮ „Turto fondo“ dalyvavimas išspręstų klausimą dėl tolesnės objekto apsaugos. Argumentus teismas priėmė tinkamais ir visos minėtos institucijos teisminiame procese išliko.

Kitas teismo posėdis – kitą savaitę
Teismas netenkino G. Jackos prašymo dėl liudytojo A. Ziabkaus apklausos, nes nei prašyme, nei posėdžio metu nebuvo įtikinta, kad jo, kaip liudytojo, argumentai bus svarbūs ar padės patvirtinti ar paneigti tam tikras aplinkybes. Netenkintinas ir V. Jackienės prašymas nutraukti bylą, kadangi nėra teisinio pagrindo kištis į ieškovo pareikštus reikalavimus ir nurodytus atsakovus, kuriuos renkasi ieškomoji pusė. Dėl pasirengiamųjų bylos veiksmų teismas pasisakė labai lakoniškai – tai galima padaryti tik apeliacinių skundų metu. Teismas priėmė sprendimą nustatyti prašymų, skundų ir pageidavimų teikimui terminus, kad jie nebūtų pateikiami posėdžio dieną, kaip tai darė G. Jacka ir jo artimieji, susiję su byla. Kitas teismo posėdis įvyks ateinantį pirmadienį.