Grybavimo įkarštis: dosnūs ir pajūrio miškai

Į redakciją užsukęs mūsų skaitytojas Aleksandras pasidžiaugė: „Ar nenorit nufotografuoti, kiek grybų pririnkau, pilna bagažinė“. Ir išties jis nemelavo, keli krepšiai gražiausių baravykų ir visokių kitokių grybų pūpsojo palangiškio automobilyje.

Tinkami grybams metai
„Visi sveiki, nei vienas nesukirmijęs. Ir tiek pavyko prigrybauti per ne itin ilgą laiką“, – džiaugėsi Aleksandras. Paklaustas, kurie čia miškai tokie dosnūs, palangiškis patikino, jog grybavo netoliese, pajūrio miškuose.
Tai, kad grybų šiemet – apstu, patvirtina ir interneto platybėse viešinamos grybautojų nuotraukos, netgi lenktyniaujama, o kas daugiau pririnks, kas didesniu laimikiu galės pasimėgauti.
Gamtos tyrimų centro Mikologijos laboratorijos vadovė, vyriausioji mokslo darbuotoja Jurga Motiejūnaitė, pasiteiravus, ar įprasta, jog ir pajūrio miškuose taip gausiai derėtų grybai, patvirtino, kad šiemet grybų esama labai daug visoje Lietuvoje. „Tiesiog tinkami jiems metai“, – sakė „Palangos tiltui“ pašnekovė.
Vasarą suskubę grybauti žmonės nusivylė, kadangi grybai buvo labai sukirmiję. Mikologai pripažįsta, jog vasariniai grybai įprastai labai kirmija. Taip pat tam įtakos turėjo labai šilta žiema. Miškai net skambėjo nuo mašalų, uodų, musių, o jie peri grybuose. Kai tik pasirodė pirmieji grybai, juos ir užpuolė. „Kol nebus labai daug grybų, tol ir baravykai bus sukirmiję. Reikia pralaukti veisimosi laikotarpio, o link rudens grybai jau bus sveikesni“, – dar rugpjūčio pradžioje kalbėjo mikologai. Panašu, jog taip ir nutiko – šiuo metu grybai yra sveiki ir, tiesa, labai dailūs.
Mikologai pasakoja, kad grybų augimas priklauso ne vien nuo oro temperatūros ir drėgmės, o ir nuo kitų veiksnių. Pasak jų, kiekvieni metai yra unikalūs, kiekvienais metais fiksuojami didesni ar mažesni nukrypimai, todėl ir grybų derėjimas, ypatingai vasaros eigoje, kiekvienais metais yra unikalus ir nenuspėjamas.
Ne paslaptis, jog anksčiau žmonės kalbėdavo, kad Varėna yra Lietuvos grybų sostinė. Bet pastaruoju metu pastebima, jog esant vėsesnėms vasaroms grybai, taip pat ir baravykai, dabar „persikraustė“ į Žemaitiją, Aukštaitiją, kur drėgnesni lapuočių miškai. Varėna dabar tikrai nėra grybingiausias kraštas, pastebi grybavimo specialistai.

Atsipalaiduoti miške nepatariama
Socialiniams tinklams lūžtant nuo apsamanojusių baravykų nuotraukų, atlikta reprezentatyvi gyventojų apklausa, kurią atlikti bendrovė BTA patikėjo bendrovei RAIT, atskleidė, kad grybavimas išties yra populiariausia Lietuvos gyventojų veikla gamtoje. Tyrimo duomenimis, bent kartą per metus rinkti grybų į gamtą patraukia 49,6 proc. gyventojų, tuo tarpu, pavyzdžiui, uogavimu užsiima kas ketvirtas, žvejyba – kas penktas.
Jei žvejoti galima tiek vasarą, tiek žiemą, tai būtent rudenį miško gėrybių rinkėjų yra ypač daug: šiuo metu ne tik grybaujama, bet ir renkamos vėlyvos uogos. Draudikai pastebi, kad atsipalaiduoti išsirengus į mišką tikrai nepatariama – rudenėjančioje gamtoje tykančių pavojų net daugiau nei vasarą.
Pasak jų, anksti ryte į mišką traukiantys žmonės turėtų būti ypač budrūs, nes vėsesnė temperatūra ir drėgmė – palankios sąlygos formuotis rudeniniams rūkams, kurie didina eismo įvykių riziką, apsunkina galimybę laiku pastebėti kitas transporto priemones, šalikele einančius žmones ar važiuojančius dviratininkus. Be to, jau vyksta rudeninė žvėrių migracija, jie kerta kelius, sukeldami pavojingas situacijas. Pastebėtina ir tai, kad sunkias ligas platinančių erkių sezonas taip pat dar nesibaigė. Paprastai rudenį jų būna tiek pat daug kaip ir vasarą, o ir aktyvios erkės lieka tol, kol užšąla dirvožemis.
Perspėjama, jog miško gėrybių rinkėjams ruošiantis į mišką reikia iš anksto pagalvoti apie ten tykančius kraujasiurbius ir apie aprangą: nesirinkti pernelyg atviros avalynės, drabužių, dėvėti kepurę ar skarą. Keliaujant automobiliu, rekomenduojama kelionei pasilikti daugiau laiko ir rinktis saugų greitį bei neskubėti. Labai svarbu nedaryti staigių, be įspėjamųjų signalų, sustojimų, vairuojant nenukreipti dėmesio nuo kelio.
Apklausos duomenimis, būtent grybavimas populiarumu nenusileidžia jokiai kitai veiklai gamtoje ir gali būti laikomas nacionaliniu hobiu. Tai ir praktinė nauda, ir tam tikra terapija, ištrinanti ribas tarp skirtingo socialinio statuso žmonių: bedarbių ir įmonių vadovų ar savininkų.
Statistinis grybautojas gali būti tiek vyras, tiek moteris, o štai uogauja net 40,3 proc. moterų ir vos 9 proc. vyrų, dažniausiai – bedarbiai (37 proc.) ir tarnautojai (36 proc.). Tuo tarpu žvejyba yra išskirtinai vyriškas hobis, nes bent kartą per metus žvejoti išsiruošia 40 proc. vyrų ir vos 2,1 proc. moterų.
RAIT apklausą atliko rugpjūtį, joje dalyvavo 1000 respondentų.