Palangiškis Viktoras Pivrikas – habilituotas mokslų daktaras, Klaipėdos Universiteto profesorius. Daugeliui V.Pivrikas yra žinomas ir kaip gydytojas, ir kaip politikas – ketvirtą kadenciją baigiantis Palangos savivaldybės Tarybos narys, Socialdemokratų partijos Palangos skyriaus pirmininkas.
Galėtumėte visas savo jėgas skirti tik akademinei ir mokslinei veiklai, bet esate aktyvus politikas. Kodėl esate politikoje?
Tiesą pasakius, į politiką atėjau visiškai netikėtai. Netikėtai net man pačiam. Mano mama, sesuo ir tėtis buvo ištremti į Vorkutą, liejo prakaitą anglių gamykloje. Tai buvo didelė šeimos paslaptis, kurią aš, tiesą pasakius, sužinojau tik po mamytės mirties 1994 metais.
Tradiciškai tremtinių vaikai, jeigu pasiryžta dalyvauti politikoje, priklauso dešinės pakraipos partijoms. Ko gero, nedaug tremtinių ar jų vaikų priklauso Socialdemokratų partijai..
Na, aš esu ne vienintelis toks.Tiesą pasakius, politikoje pradėjau aktyviau dalyvauti 1995 metais, kai pirmą kartą buvau išrinktas į Palangos savivaldybės Tarybą. Į politiką atėjau todėl, kad mane vilioja tiesioginis bendravimas su žmonėmis, galimybė jiems padėti. Mes, medikai, ne tik gydome kūną, bet ir dvasią.
Dabartinei valdančiajai koalicijai nepavykstant iš esmės spręsti didelės bedarbystės, emigracijos, aštrių socialinių klausimų, socialdemokratai turi didelį visuomenės pasitikėjimą – kaip parodė nesena apklausa, beveik 20 proc. apklaustųjų rinkimuose balsuotų už juos. Ar jaučiate, kad ir palangiškiai palankiai žiūri į Socialdemokratų partiją?
Yra visokių nuomonių ir požiūrių. Jeigu gautume Palangos miesto gyventojų pasitikėjimą, tikrai darbo yra daug ir dirbti nebūtų lengva.
Vos prieš kelias savaites įvyko partijos mūsų skyriaus susirinkimas – mes patvirtinome savo programines nuostatas, kandidatų į Tarybą sąrašą, be to, buvo atliktas jų reitingavimas. Džiugu, kad socialdemokratų partija nuolat papildo savo gretas naujais nariais. Štai 2001-ais metais socialdemikratų partijoje buvo apie 8 tūkstančius narių, o partijos Palangos skyriuje vos aštuoni. Šalyje dabar yra virš 18 tūkstančių socialdemokratų. Žinoma, dabar yra itin palankus metas, Socialdemokratų partija ideklaruoja nuostatatas apie žmogų ir socialinį teisingumą. Bet aš norėčiau pabrėžti štai ką. Jau nekart laimėję rinkimus ir tapę Tarybos nariais esame su partijos bičiuliais ir kitų partijų atstovais kalbėję, kad reikia padėti partinius bilietus, užmiršti tai, kas mus skiria, ir dirbti išvien palangiškiams. Aš labai norėčiau, kad savivalda būtų minimaliai politizuota ar, dar geriau, depolitizuota. Pozicija,opozicija,mažuma privalo dirbti susitelkusi,o ne konfrontuojanti.
Gal savivaldybių tarybos bus mažiau politizuotos, jeigu į jas bus išrinkti nepartiniai asmenys ar visuomeninių organizacijų atstovai?
Aš tik noriu pakartoti tai, ką esu seniai visiems sakęs: mes tai padaryti turėjome seniai. Gal tuomet palangiškiai balsuotų už tuos, kurie yra nusipelnę bendruomenei, jai daug padarę, o ne už gražius priešrinkiminius pažadus. Norėti būti tarybos nariu, tai viena, o gebėti, tai visai kas kita.
Savivalda per tuos nepriklausomybės laikus labai pasikeitė. Negalima savęs sureikšminti, būtina žinoti ne vieną dešimtį pagrindinių šalies įstatymų, na ir pirmiausia Šalies konstituciją. Būti tarybos nariu didelė atsakomybė, todėl nepriklausomi, save išsikėlę kandidtatai į tarybą, turi tai įvertinti, įskaitant savo retorinę gebą, profesiją, kompetenciją, kitas žmogiškasias savybes.
Kokius dalykus Palangos socialdemokratai akcentuoja savo programiniuose nuostatuose?
Nukrypdamas šiek tiek į šalį pasakysiu, kad mane išrinko sąrašo lyderiu, vadinasi, būsiu rinkiminės kampanijos vedlys. Trumpai kalbant, mūsų partijai ir jos Palangos skyriui svarbiausia yra žmogus. Socialdemokratų siekis yra gerovė valstybėje – visiems. Viena svarbiausių sričių – socialinė ekonominė politika.
Kokią jūs ją numatote?
Kalbant apie ją, svarbiausia yra investicijos. Kuo jų bus daugiau, didesnių ir sukuriančių didesnę pridėtinę vertę, tuo bus geriau visiems palangiškiams. Mes siekiame, kad būtų kuo greičiau pradėta sporto ir kultūros komplekso bei reabilitacijos centro statyba. Jeigu rinkėjai patikės mumis, mes sieksime kuo greitesnės ir visapusiškos Palangos tilto rekonstrukcijos, Nemirsetos kempingo, atitinkančio visus europinius standartus, statybos. Socialdemokratai nedelsdami peržiūrės sutartį su „Litesko“. Ketiname sutvarkyti nekilnojamo kultūros paveldo objektus – Kurhauzą, Anapilį.
O kaip ketinate spręsti Kurhauzo klausimą, jeigu iki šiol vyksta teisminiai ginčai?
Svarbiausia yra ieškoti kompromisų. Gal net vertėtų savivaldybei vienpusiškai atsisakyti sau naudos iš sandėrio su kitais Kurhauzo bendrasavininkais. Svarbiausia, kad Kurhauzas, kaip ir kiti paveldo objektai, sugrįžtų į Lietuvos ir Palangos gyvenimą.
Ar manote, kad dabartinė valdžia mažokai eina į kompromisus sprendžiant Kurhauzo klausimą? Regis, Palangos savivaldybė iki kaklo yra panirusi į įvairius teisminius ginčus.
Žinau, kad savivaldybė turi labai daug teisminių ginčų. Dalis jų dar laukia artimoje ateityje. Žinoma, tai byloja apie savivaldybės vadovų kompromisų ieškojimo stoką. Reikėtų stiprinti ir savivaldybės teisininkų kompetenciją.
Kokia jūsų nuomonė dėl galimų ketinimų panaikinti Palangos pirminį sveikatos priežiūros centrą ir palikti tik jūsų kolegės Sondros Kulikauskienės vadovaujamą medicinos centrą?
Taryboje man yra patikėti turizmo, sveikatos ir socialinės rūpybos klausimai. Esu kategoriškai prieš pirminio sveikatos priežiūros centro panaikinimą. Niekam tokių minčių ir kilti neturėtų. Savivaldos įstatyme pirminė sveikatos priežiūra yra deleguota būtent savivaldybėms. Todėl ji turi būti tik vystoma, puoselėjama ir stiprinama. Jokios konfrontacijos tarp dviejų šių centrų negali būti. Turi būti prioritetų pasidalijimas ir darnus kolektyvinis darbas. Sveikatos ir sveikatingumo problemos užima svarbią vietą Palangos socialdemokratų rinkiminėje programoje.
Kaip galėtų būti išspręsta buvusios ligoninės Vytauto gatvės gale problema?
Mano įsitikinimu, ten turėtų būti pastatytas didelis reabilitacijos centras, kuriame būtų panaudojami geoterminiai vandenys. Konkursas paslaugoms teikti turėtų būti tarptautinis. Geriausia, kad investuotojas būtų solidi užsienio kompanija. Žinoma, ir Palangos savivaldybei turėtų būti numatyti įtakos tokiam centrui svertai.
Praėjusią savaitę buvo patvirtinta paplūdimio paviljonų schema. Kokį jūs matote Palangos paplūdimį?
Esu aplankęs daugybę pasaulio, ypač Europos paplūdimių. Paplūdimys pirmiausia yra aktyvi rekreacinė zona. Ta prasme Palangos paplūdimys yra gana laukinis. Jame beveik nėra jokios infrastruktūros. Pirmiausia reikia sutvarkyti mūsų paplūdimį kaip rekreacinę zoną. Tai yra, kad joje būtų pakankami dušų, stacionarūs higieniniai įrenginiai, visų pirma, tualetai.Būtina įsigyti smėlio valymo mašinas. Komerciniai objektai, išskyrus aktyvaus sporto aikšteles, neturėtų būti tokioje rekreacinėje zonoje. Jau nekalbu apie čeburekų nešiojimą paplūdimyje – neturėtų būti visai tokių dalykų. Manau, kad paplūdimio paviljonai negali būti laikini statiniai – jie turi būti prieškopio srityje, stacionarūs, kaip ir senojo žemyno šalyse, atitinkantys visus ekologinius reikalavimus.
Kokią matote savo vizijose J.Basanavičiaus gatvę?
J.Basanavičiaus gatvę prisimenu nuo savo jaunystės laikų. Ji turėtų būti labai savita, su savo dvasia, o dabar ji man šiek tiek primena Gedimino prospektą. Į ją buvo investuota daug, bet atsivėrusios erdvės yra neestetiškos – atsivėrė senos „bakužės“ toliau nuo gatvės. Ji formuosis pagal Lietuvos ir Palangos socialinę-ekonominę padėtį. Manau, kad ateityje J.Basanavičiaus gatvė turėtų tapti kultūros centru, o visos linksmybės turėtų pasitraukti nuošaliau.
Žinau, kad kuriate eiles. Gal galėtumėte keletą brangių posmelių padeklamuoti...
Kančia visus priglaudžia, vieniems atleidžia, o kam ir ne,
Tikiu savim, nes siela geidžia atleisti už nesuprastas klaidas.
Audra drąsi, tokia jausminga, skalauja mano žvilgsnį visada,
Palieski jį, nes nepalietus nesuprasi ar meluodama buvai tokia tyra.
Ačiū už pokalbį ir eiles.
Komentarai 0
Parašykite komentarą
Komentarų kol kas nėra.