Gyvenimo malonumais besimėgaujantys palangiškiai kratosi įsivaikinimo

Kaip „Palangos tiltą“ informavo Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba, nuo šių metų pradžios Palangoje nebuvo įvaikintas nei vienas vaikas, paruošti du būsimi įteviai.
„Palangoje įvaikinimų nebūna daug, per metus 1-2, kai kuriais metais – ir nei vieno. Šiuo metu Palangoje globėjų šeimoje yra globojami 22 vaikai, dar 5 auga šeimynoje. Šiuo metu Palangoje yra vienas budintis globotojas ir jis globoja vieną vaiką,“ – sakė Sigita Arlauskienė, tarnybos atstovė spaudai.
Budintis globotojas yra asmuo, kuris prižiūri be tėvų globos likusius vaikus pagal savivaldybei priklausančio Globos centro ir budinčio globotojo tarpusavio bendradarbiavimo ir paslaugų teikimo sutartį. Veiklą budintis globotojas vykdo pagal individualios veiklos pažymą.
Anot Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos (VVTAĮT), tarnyba per šių metų pirmąjį ketvirtį 156-iems asmenims ar šeimoms parengė teigiamas išvadas apie pasirengimą įvaikinti vaiką ar tapti vaiko globėju (rūpintoju), budinčiu globotoju, šeimynos steigėju, dalyviu. Neigiamos išvados parengtos 17-kai asmenų ar šeimų.
„Teigiamos išvados ir palyginti nedidelis skaičius neigiamų išvadų liudija, kad asmenys (šeimos) atsakingai žiūri į šią svarbią įvaikinimo ir globos (rūpybos) misiją, rimtai jai rengiasi, yra motyvuoti, atitinka visus nustatytus reikalavimus. Labai svarbu, kad šiam atsakingam žingsniui būtų pasirengęs ne tik asmuo, pageidaujantis įvaikinti ar globoti vaiką, bet ir visa jo šeima. Šeimos pasirengimas taip pat yra atidžiai vertinamas“, – sako tarnybos Įvaikinimo ir globos skyriaus vedėja Agnė Marčiukaitienė.
Iš viso per 2020 m. I ketvirtį Tarnybos atestuoti asmenys parengė 156 – ias teigiamas išvadas. Iš jų 54 - ioms šeimoms, norinčioms globoti (rūpinti) vaiką, 21 – am asmeniui norinčiam tapti budinčiu globotoju, 58 – iems artimiesiems giminaičiams, 22 – iems šeimoms, norinčioms įvaikinti vaiką, 1 – am šeimynos steigėjui (dalyviui).
Lietuvoje veikiantys 66 Globos centrai pagal GIMK programą visoje šalyje organizuoja mokymus būsimiems budintiems globotojams, globėjams (rūpintojams), šeimynų steigėjams/ dalyviams ir įtėviams. Šiuos mokymus veda tik Tarnybos atestuoti asmenys, jie taip pat vertina kaip asmenys (šeimos) yra pasirengę į savo šeimą priimti be tėvų globos likusius vaikus.
Asmenų ir šeimų pasirengimas ir motyvacija įvaikinimui ar vaiko globai (rūpybai) vertinama pagal GIMK programos nustatytus penkis gebėjimus: saugios aplinkos užtikrinimas ir fizinių poreikių tenkinimas, vaiko poreikių tenkinimas ir raidos sunkumų kompensavimas, vaiko ryšių su jo biologine šeima užtikrinimas, pagalba vaikui užmezgant saugius ir patvarius ryšius bei bendradarbiavimas sprendžiant vaiko ir šeimos problemas.
Per 2017 –2019 metus VVTAĮT atestuoti asmenys iš viso Lietuvoje parengė 2017 teigiamų išvadų šeimoms, norinčioms globoti (rūpinti), įvaikinti, tapti budinčiu globotoju, šeimynos dalyviu ar steigėju ( 2017 m. teigiamų išvadų buvo 660, 2018 m. – 665, 2019 m. – 692).
Parengtų teigiamų išvadų skaičius asmenims, siekiantiems tapti budinčiais globotojais 2019 m. išaugo 12 proc. palyginti su 2018 metais.
Pastebima tendencija, kad mažėja neigiamų išvadų. 2019 metais neigiamų išvadų buvo 26 proc. mažiau nei 2017 m. (2017 m. buvo pateiktos 56 neigiamos išvados, 2018 m. 36, 2019 m. – 39-ios neigiamos išvados).
„Neigiama išvada teikiama tada, kai yra pagrįstų abejonių, jog asmuo ar šeima nėra tinkamai pasirengę, trūksta motyvacijos. Asmens ir šeimos pasirengimas globoti (rūpinti), įvaikinti vaiką, tapti budinčiu globotoju, šeimynos steigėju ar dalyviu vertinamas pagal penkis GIMK programoje nurodytus kriterijus. Bent vieno kriterijaus neatitikimas rodo nepakankamą pasirengimą priglausti be tėvų globos likusį vaiką arba nepakankamą motyvaciją“, – sako A. Marčiukaitienė.
Pasak specialistės, neigiamą vertinimą gavusiems asmenims ir šeimoms pateikiamos rekomendacijos, ką jie turėtų keisti ar tobulinti, kokių specialistų pagalba jiems būtų reikalinga, kad išnyktų priežastys, dėl kurių buvo parengta neigiama išvada.
Tarnybos duomenimis, šiemet buvo įvaikinti 23 Lietuvoje be tėvų globos likę vaikai. Iš jų 12 įvaikino užsienyje gyvenančių lietuvių arba užsieniečių šeimos. Šiuo metu įvaikinimo laukia 368 galimi įvaikinti vaikai. Didžioji jų dalis (73 proc.) – vyresnio amžiaus (nuo 10 iki 17 metų), o vaikai iki 3 m. amžiaus sudaro vos 3 proc.
Šiuo metu Lietuvoje globojami (rūpinami) 7176 be tėvų globos likę vaikai, iš jų: 1801 – globos institucijoje (iš jų 553 vaikai bendruomeniniuose vaikų globos namuose); 4768 – šeimoje; 351 – šeimynoje; 256 – globos centre.