Gyvūnų kapinės – prasimanymas ar būtinybė?

Legalizuotų gyvūnų kapinių Palangos mieste nėra, tačiau savuosius gyvūnėlius, laikomus šeimos nariais gyventojai trokšta pagerbti tinkamai. Žinoma, būna tokių atvejų, kuomet pakasama bet kur, netgi išmetama į konteinerius. Ties Liepojos plentu esančiame miške atsiveria reginys, kaip pavyzdingai prižiūrimi nugaišusių gyvūnų kapai. Turintiems privačias valdas gyventojams tokių klausimų neiškyla, nes jie atsisveikinti su savo numylėtiniais gali ir savo valdose, tačiau daugiabučių gyventojams kur kas sudėtingiau.

Suformuoti kapeliai

Žinoma, gyvūnai – ne žmonės, jiems nereikia paminklų, ypatingų laidojimo būdų, tačiau dauguma savo augintinius itin vertina ir siekia jam suteikti kuo geresnes gyvenimo sąlygas, todėl jo netektis prilygsta artimojo praradimui. Nugaišus augintiniui, žmonės ieško jam tinkamos vietos, kitos išeities neatsiradus, atsisveikinama po artimiausiu medžiu ar kokiame miške. Tokią vietelę keletas gyventojų atrado ties Liepojos plentu esančiame miškelyje. Ten išpuoselėti kapeliai suteikia vilties žmonių geraširdiškumu gyvūnų atžvilgiu. Vaikai atneša gėlių, prižiūri akmeninis suformuotus kapelius, paprieštaraudami pastaruoju metu pasklidusiems gyvūnų skriaudėjams.

Pasirūpina tarnyba

Įvairiais atvejais, kuomet gyvūnas serga, pasensta ar paliegsta, tuo pasirūpina Gyvūnų globos ir kontrolės tarnyba „Nuaras“, kaip patikino Palangos miesto maisto ir veterinarijos tarnybos viršininkas Arūnas Elijošius, šios tarnybos darbuotojai pasirūpina jų užmigdymu, o ir nugaišusius surenka ir išveža. Jiems nėra aktualu, gyvūnas – naminis ar laukinis, jie atlieka savo darbą. Gyventojams išsakius norą tokią kapavietę įsteigti, jiems būtų būtina kreiptis į miesto savivaldybę su prašymu apsvarstyti šią galimybę, tačiau kuomet susiduriama su žmonių laidojimo problema, retas kuris susimąstys apie augintinius.

Kreipiamasi dėl agresyvių šunų

Kaip paminėjo ir administracijos direktoriaus pavaduotojas Bronius Martinkus, ne visi žmonės išreiškia susižavėjimą gyvūnais, ne vienas atvejis jau buvo pagarsintas, kuomet su jais buvo elgiamasi itin žiauriai, tačiau daliai gyventojų tai būtų aktualu. Jis ir pats neslėpdamas teigė, jog nebuvo apie tai susimąstęs. Pasak direktoriaus pavaduotojo, dažniausiai žmonės kreipiasi dėl agresyvių šunų, lakstančių be pavadėlio ir priežiūros, keliančių grėsmę aplinkiniams ar garsiai lojančių ir trikdančių ramybę, tačiau dar nei vienas nesikreipė dėl gyvūnų kapinių. „Tai nebūtų nieko blogo“, - konstatavo B.Martinkus.