Į Šventosios uosto atstatymo ratus daugiausiai pagalių kišo ministerijos kanclerė, Palangos politikos veteranė Svetlana Tučkė?

Kaip rašė „Palangos tiltas“, šią savaitę Palangos miesto savivaldybė žengė istorinį žingsnį atkuriant Šventosios jūrų uostą –  su UAB „Tilsta“ pasirašė svarbiausio uosto rekonstrukcijos etapo rangos darbų sutartį, apimančią molų jūroje bei kitos pagrindinės uosto infrastruktūros statybas.

NMA pažeidimų uoste nenustatė

Kaip rodo „Palangos tilto“ tyrimas, Svetlana Tučkė, kurorto socialdemokratų pirmininkė, miesto Tarybos narė, dirbanti kanclere Socialinės apsaugos ir darbo ministerijoje (SADM), yra Palangos politikė, kuri, palyginus su kitais 20 Palangos miesto Tarybo narių, dėjo bene daugiausiai pastangų, kad Šventosios uosto atstatymui būtų sutrukdyta.

Kaip rašė „Palangos tiltas“, pernai S. Tučkė kartu su „valstiečiais“ (LVŽS) Martyna Mikloviene ir Dariu Kubiliumi kreipėsi į Nacionalinę mokėjimo agentūrą (NMA), keldami klausimus dėl Šventosios uosto direkcijos veiklos.

„Atstovaudami Palangos ir Šventosios gyventojų interesus, nuogąstaudami, kad konservatorių buldozeriu teikiami sprendimai gali sukelti finansinę sankciją ir mokėti reikės iš mokesčių mokėtojų į biudžetą suneštų pinigų, kartu su kolegomis kreipėmės į atsakingas valstybines institucijas išaiškinimo“, – taip S. Tučkė aiškino savo sprendimą kreiptis į NMA.

Tačiau išnagrinėjusi Tučkės ir kitų dviejų minėtų Tarybos narių kreipimąsi dėl ES lėšomis finansuoto projekto „Žvejybos infrastruktūros plėtra Šventosios jūrų uoste“, NMA pažeidimų uoste nenustatė.

Apie tai šią savaitę „Palangos tiltą“ informavo NMA Komunikacijos skyriaus specialistė Vaiva Kovaliūnienė, nors sprendimas buvo priimtas pernai. Žinoma, apie jį Tučkė savo „Facebook“ paskyroje nepranešė.

Beje, skundą NMA Tučkė sukurpė dar kaip premjero Gintauto Palucko padėjėja.

Kaip rašė „Palangos tiltas“, 2020 m. lapkričio–2021 m. sausio mėnesį  Tučkė plušo Palucko padėjėja itin intensyviai –  jos darbo krūvis sudarė 125 procentus jos etato. O padėdama Paluckui, dar įsigudrino 0,25 etatu būti ir kito jauno socialdemokrato, Tomo Bičiūno padėjėja.

Buvo siekiama sužlugdyti ES finansavimą?

Šiandien Palangos meras Šarūnas Vaitkus Tarybos narės Tučkės skundą vertina vienareikšmiškai: „Oficialiai, tai buvo jos klausimai dėl paslaugų įkainių. O realiai, buvo skundas ir bandymai stabdyti pažangą, kuri sėkmingai jau vyko tuo metu“.“

Anot mero, toks žingsnis kūrė grėsmę jau įgyvendinamam uosto projektui, o gal net sąmoningai buvo siekiama sužlugdyti jo ES finansavimą.

„Tokia tarybos narių veikla – žemiau grindjuosčių“, – sako meras. „Žiūrint iš šios dienos taško, jos, miesto tarybos narės, užėmusios premjero patarėjos pareigas, siekis pakenkti vystomam Šventosios uostui juolab atrodo visiškai prasilenkiantis su valstybės pozicija ir realybe“, – pažymi Š. Vaitkus.

Balsavo pagal nuotaiką?

Kaip rodo „Palangos tilto“ atlikta Tarybos narių balsavimo analizė, dėl pagrindinių sprendimų, susijusių su Šventosios uostu, Svetlanos Tučkės balsavimas miesto Taryboje buvo nepastovus.

2025 m. balandžio 17 d. svarstant „Atlyginimo už Šventosios jūrų uosto paslaugas naudojimosi infrastruktūra tvarkos patvirtinimą“, S. Tučkė po diskusijos dėl projekto finansavimo ir infrastruktūros susilaikė. Kartu susilaikė ir Eugenijus Simutis, žinomas kurorto liberalas, kuris į Tarybą pakliuvo remiamas Tučkės ir jos vadovaujamo socialdemokratų Palangos skyriaus.

O Palangą NMA skundę Miklovienė ir Kubilius basalvo „už“. Šis sprendimas dėl Šventosios uosto buvo priimtas 18 balsų „už“, prieš nebalsavo niekas.

Tiesa, 2024 m. rugpjūčio 8 d. miesto Taryboje svarstant sprendimą dėl SĮ Šventosios jūrų uosto direkcijos teikiamų atlygintinų paslaugų kainų pakeitimo, S. Tučkė balsavo už – sprendimas buvo priimtas vienbalsiai (20 balsų „už“).

Tame pačiame posėdyje svarstant Vyriausybės nutarimo projektą dėl Šventosios jūrų uosto žemės nuomos tvarkos pakeitimo, S. Tučkė taip pat balsavo už. Sprendimas priimtas 17 balsų „už“, dviem tarybos nariams susilaikius ir vienam nebalsavus.

Džiaugtis sėkme neverta?

Kaip parodė „Palangos tilto“ viešų Tučkės įrašų socmedijose ar internete peržiūra, S.Tučkė nėra nė viename savo viešame pasisakyme pasidžiaugusi Savivaldybės sėkme atstatant Šventosios jūrų uostą.

S. Tučkė savo, kaip Tarybos narės, ataskaitoje už 2025 metus giriasi kaip viešojo intereso gynėja ir jos skyriuje „Viešojo intereso gynimas savivaldybėje“ rašo: „2025 m. kartu su kitais tarybos nariais kreipiausi į atsakingas institucijas dėl klausimų, susijusių su Šventosios uosto projekto finansavimo ir įgyvendinimo skaidrumu.“

Kokio naujo Tučkės skundo dėl Šventosios uosto atstatymo laukti dabar?

Nors teiginys, kad į Šventosios uosto atstatymo ratus daugiausiai pagalių kišo ministerijos kanclerė, kurorto socialdemokratų lyderė Svetlana Tučkė yra vertinamojo pobūdžio, tai yra subjektyvus, tačiau „Palangos tiltui“, analizavusiam kitų miesto Tarybos narių balsavimus ir pasisakymus dėl uosto, nepavyko rasti daugiau tokių prieštaringų ir/ar negeranoriškų balsavimų ir viešų kreipimųsi.

Kurorto socialdemokratai visada įtariai žiūrėjo į uostą?

Beje, miesto Taryboje į Šventosios jūrų uosto atstatymo reikalus įtariai – dar 2012-aisiais – žiūrėjo ir tuometinis kurorto socialdemokratų lyderis, dabar teisėsaugos institucijų duris varstantis buvusio premjero Gintauto Palucko brolis Danas Paluckas.

Kaip rašė „Palangos tiltas“, Danas Paluckas, Palangos miesto Tarybos narys 2012-aisiais, po miesto architekto Svajuno Bradūno sulaikymo (Bradūnas buvo išteisintas – PT), reikalavo, kad jo vadovaujamame skyriuje patvirtinti detalieji planai būtų peržiūrėti iš naujo, o naujus detaliųjų planų klausimus – tarp jų ir Šventosios uosto – siūlė išbraukti iš miesto Tarybos posėdžių, kol vyksta tyrimas.

„Palangos tilto“ analitikas, buvęs „Lietuvos ryto“ žurnalistas Alvydas Ziabkus tuomet rašė: „Arba tuo metu D.Paluckas pats nesuprato, ką pasakė, arba jis sąmoningai siekė sužlugdyti svarbaus detaliojo plano tvirtinimą.“

Esminis sprendimas dėl uosto priimtas 2018 metais

„Palangos tiltas“ primena, kad 2018 metais buvo nuspręsta, kad Šventosios uostą patikėjimo teise valdys Palangos savivaldybė. Tokį Sauliaus Skvernelio Vyriausybės pasiūlytą įstatymo projektą patvirtino Seimas.

Seimo sprendimu, nuo 2024-ųjų Šventosios jūrų uosto žemės ir infrastruktūros bei akvatorijos valdymas buvo perleistas Palangos savivaldybės įsteigtai įmonei – uosto direkcijai.

Kas bus padaryta?

„Palangos tiltas“ primena, kad, pasirašius šią savaitę sutartį su „Tilsta“, vienas svarbiausių Šventosios uosto atstatymo projekto etapų bus naujų išorinių molų statyba, kuri iš esmės pakeis uosto funkcionalumą. Pietinis ir šiaurinis molai suformuos saugią įplauką, apsaugos ją nuo Baltijos jūros bangavimo bei sumažins smėlio sąnašų patekimą į uosto akvatoriją.

Pagal projektą bus pastatytas 647,5 metro ilgio pietinis ir 402,5 metro ilgio šiaurinis molas. Hidrotechniniai statiniai bus statomi iš akmens riedulių, gelžbetonio ir metalo konstrukcijų, pritaikytų sudėtingoms jūrinėms sąlygoms.

Prie pietinio molo numatytos keturios krantinės, kurių bendras ilgis sieks nuo 57,6 iki 254,4 metro. Čia bus sutelkta pagrindinė uosto vidaus infrastruktūra. Be to, palei visą pietinį molą bus įrengta 9 metrų pločio promenada, atvira pėstiesiems ir uosto lankytojams.

Uosto akvatorijoje planuojama įrengti ilgalaikio švartavimo vietas žvejybiniams laivams, mažiesiems laivams ir jachtoms. Tai sudarys prielaidas marinų plėtrai bei skatins jūrinio ir pakrančių turizmo augimą.

Šiaurinis molas atliks pirmiausia krantosauginę funkciją – sulaikys smėlio sąnašas ir padės užtikrinti stabilų įplaukos kanalo darbą. Dėl techninės paskirties jis nebus pritaikytas lankytojams.

Ne mažiau svarbi projekto dalis – akvatorijos ir įplaukos kanalo gilinimas. Prie uosto vartų bus pasiektas 6 metrų, o vidinėje akvatorijoje – 4 metrų gylis. Tai leis saugiai priimti žvejybinius ir pramoginius laivus, jachtas, o ateityje – ir pakrančių apsaugos, gelbėjimo bei kitus specialiosios paskirties laivus.

Siekiant dar labiau sumažinti uosto užnešimą smėliu, bus įrengta 135 metrų ilgio povandeninė atraminė sienutė. Projektas taip pat apima visos būtinosios infrastruktūros įrengimą – švartavimo įrangą, elektros ir vandens tiekimo kolonėles, apšvietimą, inžinerinius tinklus ir kitus laivybai reikalingus sprendimus.

Trys etapai

Projektas bus įgyvendinamas trimis etapais. Pirmiausia bus statomi molai ir formuojama įplauka, vėliau įrengiamos krantinės, povandeninė atraminė sienutė bei vykdomi akvatorijos gilinimo darbai, o paskutiniajame etape bus įrengiami inžineriniai tinklai ir kita uosto aptarnavimo infrastruktūra.