Šiandien, eidama pajūriu sutikau šį nuostabų paukštį. Aš nežinau, kaip jis čia atsidūrė, tačiau jo išdidi laikysena pasakojo visai ką kitką. Mindžikuodamas savo tvirtomis kojomis tarp vandens ir kranto, jis tarsi norėdamas kažką pasakyti, vis delsė pakilti.
Pirma mintis pamačius tokį gražuolį, ar nėra paukštis sužeistas, gal jis ieško pagalbos, tačiau atidžiau pasižiūrėjusi, nusprendžiau, jog jis absoliučiai gerai atrodo, to dėl ėjau su juo kartu krantu ir sveikinau dangų ir žemę už tokį neįprastą reginį.
Paukštis nebuvo baikštus. Jis ramiai žvelgė į mane, o aš ė jį.
Šioje trumpoje žmogaus ir paukščio akistatoje prisiminiau, jog šiandien ne eilinė diena. Tikinčiųjų pasaulyje prasidėjo Adventas .
Tai – nuostabiausias laikas laukti Šv. Kalėdų, to momento, kai danguje įsižiebs Kalėdinė žvaigždė, pranešdama visai žmonijai, jog gimė kūdikėlis Jėzus. Ar būsime pasiruošę Jį sutikti, ar mūsų sąžinės ir sielos užkaboriai bus išvalyti, ar sieksime savo gyvenime tiesos ir ar eisime į šviesą – priklausys individualiai nuo kiekvieno iš mūsų.
Mano nepažįstamasis nuskrido. Paukštį pabaidė žmonės, kurie norėjo žūtbūt jį turėti savo telefone.
Paukštis, gracingai išskleidęs savo tvirtus sparnus, pasislėpė audringos jūros fone.
Man labiau pasisekė, – mudu ir įsiamžinome, ir „pasikalbėjome“ vienu du visiškoje tyloje.
...
Žinau, tu ne veltui buvai pas mus užklydęs. Tikiu, palikai atnešei gerą žinią mums. Nešk ją ir kitam krantui. Jos reikia visai Žemei. Juk Adventas – tikėjimo ir vilties metas.
Gero skrydžio tau, gražuoli.
P.S. Vėliau sužinojau, jog į Palangos pajūrį buvo užklydusi kanadietiška gervė.
Irena Valužė
https://irenavaluze.wordpress.com/
Komentarai 0
Parašykite komentarą
Komentarų kol kas nėra.