Išanalizavo atlyginimus: daugiau nei pusė darbuotojų uždirba mažiau nei šalies vidurkis

Pernai vidutinis mėnesinis bruto (prieš mokesčius) darbo užmokestis Lietuvoje sudarė 1 296,4 euro ir, palyginti su 2018 metais, padidėjo 8,8 proc. Didžiausias vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis išlieka informacijos ir ryšių bei finansinės ir draudimo veiklos įmonėse, kuriose darbo užmokestis 1,8 karto viršijo šalies vidurkį, teigiama Statistikos departamento leidinyje „Darbo rinka“.
Daugiau nei pusės (60,2 proc.) šalies ekonominės veiklos rūšių įmonių darbuotojų darbo užmokestis buvo mažesnis už šalies vidurkį. 2019 metais mažiausiai uždirbo apgyvendinimo ir maitinimo paslaugų, meninės, pramoginės ir poilsio organizavimo veiklos (2,2 karto ir 18,7 proc. mažiau už šalies vidurkį) bei kitos aptarnavimo veiklos (2,2 karto ir 18,1 proc. mažiau už šalies vidurkį) įmonių darbuotojai. Didžiausias vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis 2019 metais buvo sostinės regione – 1 452,6 euro. Jis, palyginti su 2018 metais, padidėjo 8,9 proc.
Vidurio ir Vakarų Lietuvos regione bruto darbo užmokestis padidėjo 8,3 proc. ir sudarė 1 178,8 euro. Bruto darbo užmokesčio atotrūkis tarp šių regionų pernai siekė 273,8 euro. 19 savivaldybių vidutinis bruto darbo užmokestis nesiekė 1 000 eurų, o Vilniaus, Kauno ir Klaipėdos miestų savivaldybėse vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis viršijo šalies vidutinį darbo užmokestį. Didžiausias moterų ir vyrų darbo užmokesčio atotrūkis buvo finansinės ir draudimo veiklos įmonėse – 36,3 proc., informacijos ir ryšių – 30,2 proc., žmonių sveikatos priežiūros ir socialinio darbo – 26,8 proc. Transporto ir saugojimo bei statybos įmonėse moterų vidutinis valandinis bruto darbo užmokestis viršijo vyrų, todėl atotrūkis buvo neigiamas ir atitinkamai sudarė -10,7 ir -2,9 proc.