Išskirtinė patirtis – nuo šiol Palangoje: žiūrovai panirs į muzikos ir šviesos bangą

„Prologas. Pirmoji šviesa“ bus rodomas Palangos Švč. Mergelės Marijos ėmimo į dangų bažnyčioje. Jis taps pirmuoju 2027-iesiems skirtos Palangos kultūrinės programos „Laiko ženklai“ renginiu. Į kūriniui reikalingas technologijas investuojama daugiau kaip 1 mln. eurų.

Režisieriaus D. Abario, kompozitoriaus Kipro Mašanausko, dramaturgo Mindaugo Nastaravičiaus  ir kartu su jais dirbančių talentų akiratyje šįkart – architektūra ir šiuolaikinės technologijos. „Prologe. Pirmojoje šviesoje“ kūrinio dalimi režisierius kartu su komanda paverčia XX a. pradžioje švedų architekto Karlo Eduardo Strandmanno suprojektuotą neogotikinę Palangos Švč. Mergelės Marijos ėmimo į dangų bažnyčią.

„Šis kūrinys visomis prasmėmis bus kitoks. Tiek turiniu, tiek forma, tiek pačiu kūrybiniu požiūriu. Nesiekiame sukurti įprasto sceninio reginio su tradicine scena, atlikėjais ar aiškiai apibrėžta riba tarp kūrinio ir žiūrovo. Pati erdvė tampa kūriniu, o žiūrovas – jo dalimi.

Šviesa tampa pagrindine kūrinio veikėja. Ji gali keisti architektūros mastelį, kurti naujas erdvines dimensijas ir veikti mūsų emocinę būseną. Šioje erdvėje net ir menkiausias šviesos ir garso pokytis gali įgyti visai kitą emocinį svorį. Kūrinyje svarbiausia ne tai, ką sukuriame ir parodome, o tai, ką žmogus pajunta“, – pasakoja idėjos autorius D. Abaris.

Jis tikisi, kad žiūrovai į „Prologą. Pirmąją šviesą“ ateis atvira širdimi – pasiruošę ne tik pamatyti, bet ir pajausti. Šis iki pusvalandžio truksiantis kūrinys – tarsi kvietimas trumpam sustoti ir atsitraukti nuo kasdienybės.

„Kartu su komanda tikimės, kad žiūrovai čia patirs ne tik vizualinį įspūdį, bet ir žodžiais sunkiai nusakomą būseną – galbūt ramybę, nuostabą, pakylėjimą ar tiesiog akimirką, kurioje norėsis pabūti ilgiau. Norėtųsi, kad iš šios erdvės žmogus išsineštų ne tiek matytą vaizdą, kiek patirtą jausmą“, – sako D. Abaris.

Kūrinį išpildančioms vaizdo projekcijoms naudojamas 21 sinchronizuotas projektorius ir erdvinio garso sistema. Tai – tarsi 21 kino teatras vienoje erdvėje. Vaizdai vienu metu projektuojami ant skliautų, sienų ir kolonų. Jie preciziškai pritaikomi prie kiekvienos architektūros formos, todėl reginio dalimi taps visa pastato erdvė. Žiūrovai atsiduria pačiame reginio centre: vaizdai juda aplink juos, o garsas sklinda iš skirtingų erdvės vietų.

Reginį sudaro kintančios grafinės kompozicijos, trimatės formos ir spalvos: nuo vos juntamo judesio iki vaizdų, užpildančių visą regėjimo lauką. Vaizdai kinta kartu su muzika, taip keisdami erdvės gylio bei aukščio pojūtį.

„Pamatę, kaip panašūs projektai Europoje atveria istorinę architektūrą naujai auditorijai, norėjome, kad toks kūrinys, sukurtas būtent mūsų erdvei, atsirastų ir Lietuvoje. Viskas, ką žiūrovas pamatys ir išgirs, gimsta čia – lietuvių kūrėjų vadovaujamos komandos rankose. Tai – kultūros reiškinys, kuriame susitinka paveldas, šiuolaikinis menas ir technologijos“, – sako išskirtinę patirtį organizuojančios komandos „Šviesos bangos by Lumont“ partnerė Agnesta Filatovė.

Pasak jos, meną ir technologijas sujungiančių projektų sritis sparčiai auga, atverdama naujų galimybių kūrėjams, inžinieriams ir miestams: „Norime, kad Lietuva šioje srityje turėtų savo balsą. O labiausiai norime, kad žmonės ateitų smalsūs ir išeitų pažįstamą erdvę pamatę visai kitomis akimis.“

 

„Prologas. Pirmoji šviesa“ taps pirmuoju visus 2027 metus apimsiančios kultūrinės programos „Laiko ženklai“ renginiu. Šia programa Palanga sieks atkreipti dėmesį į miestui svarbias istorines ir kultūrines datas, priminti išskirtines jo vietas ir žmones bei atskleisti kultūros paveldo reikšmę šiandien.

 

Programoje numatoma įprasminti Palangai svarbias sukaktis, susijusias su Tiškevičių dvaru, Kurhauzu, Švč. Mergelės Marijos ėmimo į dangų bažnyčia, Senąja vaistine ir kitomis istorinėmis bei kultūrinėmis vertybėmis. Tai galimybė miesto istoriją pristatyti ne tik kaip praeities faktų rinkinį, bet ir kaip gyvą Palangos tapatybės dalį, kurią galima pažinti per šiuolaikines kultūros formas.

 

„Palanga turi turtingą istoriją ir išskirtinį kultūros paveldą. Svarbu ne tik jį saugoti, bet ir šias vertybes šiuolaikiškai pristatyti, kad jos būtų artimos žmonėms ir lankomos. „Prologas. Pirmoji šviesa“ naujai atskleis vieną iškiliausių Palangos istorinių pastatų. Tikimės, kad projektas praturtins kurorto kultūrinį gyvenimą, paskatins giliau pažinti miesto paveldą ir suteiks svečiams dar vieną priežastį atvykti į Palangą ne tik vasarą“, – sako prie projekto prisidedančios Palangos miesto savivaldybės Kultūros skyriaus vedėjas Robertas Trautmanas.

 

 

Projektas „Prologas. Pirmoji šviesa“ numato ne tik naują kultūrinę patirtį miesto svečiams, bet ir išskirtines galimybes Palangos gyventojams. Turintieji Palangiškio kortelę bilietus į sekmadienio–ketvirtadienio seansus galės įsigyti su nuolaida, kuri sieks iki 40 proc. Kartą per mėnesį gyventojams bus organizuojami nemokami seansai. Nemokamai reginį galės pamatyti ir Palangos globos namų gyventojai.

 

Ypač didelis dėmesys bus skiriamas vaikams ir jaunimui. Palangos moksleiviams numatyti nemokami seansai bei specialios organizatorių parengtos edukacinės programos, integruotos į mokomuosius dalykus. Jos suteiks galimybę šiuolaikinį meną ir technologijas susieti su architektūros, muzikos, vaizdo meno bei miesto istorijos pažinimu.

„Šviesos bangos by Lumont“ kūrybinės komandos branduolys – režisierius D. Abaris, kompozitorius K. Mašanauskas ir dramaturgas M. Nastaravičius – jau dirbo kartu. Jų videografinio koncerto „Dangaus konstruktorius“, pastatyto Kauno sporto halėje, LRT įrašas pateko į tarptautinio konkurso „Prix Italia“ finalą.

Naujojo šios komandos kūrinio „Prologas. Pirmoji šviesa“ seansai prasidės gruodžio 18 d. ir truks iki pusės valandos. Viename seanse galės apsilankyti iki 200 žiūrovų.

Mantas Dubauskas

Vadovaujantysis partneris