– Pastaruoju metu daug kalbama apie įtampą Artimuosiuose Rytuose, Iraną, Hormūzo sąsiaurį. Atrodytų, kas bendro tarp šių įvykių ir šildymo kainos Palangoje?
– Iš pirmo žvilgsnio gal ir nedaug, tačiau energetikos rinkos yra glaudžiai susijusios. Per Hormūzo sąsiaurį gabenama didelė dalis pasaulio naftos ir suskystintųjų gamtinių dujų. Kai šiame regione kyla įtampa ar atsiranda tiekimo sutrikimų, tai gali paveikti energijos kainas ir Europoje.
Palangoje didžiąją dalį šilumos gaminame naudodami biokurą, tačiau dujų taip pat reikia. Ypač žiemą, kai šilumos poreikis padidėja.
Be to, brangsta ir biokuras. Lietuvos energetikos agentūros duomenimis, rugsėjį jo vidutinė kaina Lietuvoje buvo 63,8 procento didesnė nei prieš metus. Todėl natūralu, kad šilumos gamybos sąnaudos didėja.
– Jeigu biokuras pabrango daugiau kaip 60 procentų, ar tiek pat gali padidėti ir šilumos kaina?
– Ne, taip tiesiogiai skaičiuoti negalima. Kuras yra tik viena šilumos kainos dalis. Į ją įeina ir įrangos priežiūros, darbo užmokesčio, remonto bei kitos sąnaudos.
Svarbu ir tai, kokį kurą naudojame. Per metus apie 85 procentus šilumos pagaminame iš biokuro, o apie 15 procentų – naudodami dujas ir kitą rezervinį kurą. Tačiau šildymo sezono metu, ypač atšalus orams, dujų dalis šilumos gamyboje gali siekti ir 40 procentų.
Kai lauke šilčiau, paprastai pakanka biokuro katilų. O kai šilumos poreikis išauga, tenka papildomai įjungti dujinius katilus. Todėl dujų kainų svyravimai mums turi nemažą įtaką. Kuo šaltesnė žiema, tuo daugiau dujų gali prireikti.
– Kiek, Jūsų vertinimu, šį sezoną gali brangti šiluma?
– Šilumos kainos augimą prognozuoja ir šalies energetikos specialistai. Lietuvos šilumos tiekėjų asociacija yra kalbėjusi apie 15–20 procentų augimą, o Valstybinė energetikos reguliavimo taryba, priklausomai nuo kuro kainų scenarijaus, – apie galimą augimą iki 25 procentų.
Jeigu situacija kuro rinkose dar labiau pablogėtų, neatmesčiau ir didesnio, iki 30 procentų, kainos augimo. Tačiau tai būtų nepalankus scenarijus, o ne konkreti Palangos šilumos kainos prognozė.
Esame išgyvenę ir gerokai sudėtingesnį laikotarpį. Prasidėjus karui Ukrainoje, dujų kaina buvo pakilusi nuo maždaug 13 iki 130 eurų už megavatvalandę. Tuomet šilumos kainos labai smarkiai išaugo.
Todėl šiandien svarbiausia stebėti kuro rinką. Jeigu kainos stabilizuosis, ir šilumos kainos augimas gali būti mažesnis.
– Gyventojams turbūt svarbiau ne pati šilumos kaina, o tai, kokią sąskaitą jie gaus. Jeigu šiluma brangs 20 procentų, ar tiek pat didės ir sąskaitos?
– Nebūtinai. Čia svarbu atskirti du dalykus – šilumos kainą ir suvartotą šilumos kiekį.
Šilumos kaina parodo, kiek kainuoja viena kilovatvalandė. O sąskaita priklauso nuo to, kiek šilumos pastatas per mėnesį suvartojo.
Pavyzdžiui, jeigu žiema bus šiltesnė, šildymui reikės mažiau energijos. Tuomet net ir padidėjus šilumos kainai sąskaitos gali išaugti nedaug. O jeigu žiema bus šalta, šilumos suvartojimas didės ir mokėti teks daugiau.
Labai svarbi ir pastato būklė. Renovuotuose daugiabučiuose šilumos suvartojimas paprastai gerokai mažesnis nei senuose, nerenovuotuose namuose.
Todėl šiandien tiksliai pasakyti, kiek gyventojai mokės už šildymą, negalime. Tai priklausys ne tik nuo kuro kainų, bet ir nuo orų.
– Šiemet sąskaitoms įtakos turės ir didesnis PVM?
– Taip. Praėjusį šildymo sezoną šilumai buvo taikomas 9 procentų PVM, o dabar taikomas 21 procento tarifas.
Jeigu šilumos kaina be PVM ir suvartotas kiekis nesikeistų, vien dėl pasikeitusio PVM galutinė mokama suma būtų maždaug 11 procentų didesnė.
Todėl, vertinant sąskaitų pokyčius, svarbu nepamiršti ir šio skirtumo. Gyventojo mokama suma gali augti ne vien dėl šilumos kainos, bet ir dėl pasikeitusio PVM.
– Ką patartumėte gyventojams, norintiems sumažinti šildymo išlaidas?
– Pirmiausia reikėtų atkreipti dėmesį į tai, kaip vartojame šilumą. Jeigu yra galimybė reguliuoti temperatūrą, nereikėtų patalpų perkaitinti. Svarbu tinkamai vėdinti kambarius, pasirūpinti langų ir durų sandarumu.
Tačiau didžiausią skirtumą paprastai lemia pastato būklė. Renovacija, modernizuoti šilumos punktai, tinkamai sureguliuotos šildymo sistemos leidžia sunaudoti gerokai mažiau šilumos.
Palangoje jau renovuota didelė dalis daugiabučių, ir tai tikrai jaučiama vertinant jų šilumos suvartojimą.
Noriu pasakyti ir tai, kad Palangos gyventojai už šilumą atsiskaito gana drausmingai. Pradelsti mokėjimai sudaro mažiau nei vieną procentą bendrovės metinių pajamų.
Suprantame, kad kai kuriems gyventojams žiemos sąskaitos gali būti nemaža našta. Todėl norėčiau priminti, kad mažesnes pajamas gaunantys gyventojai gali turėti teisę į būsto šildymo išlaidų kompensaciją. Ji skiriama įvertinus šeimos ar vieno gyvenančio asmens pajamas ir kitas teisės aktuose nustatytas sąlygas.
Dėl kompensacijos galima kreiptis į Palangos miesto savivaldybę arba pateikti prašymą internetu per Socialinės paramos šeimai informacinę sistemą (SPIS). Tikrai patarčiau šia galimybe pasidomėti – kartais žmonės mano, kad kompensacija jiems nepriklauso, nors iš tiesų gali ją gauti.
– Šiemet bendrovė įgyvendino du nemažus investicinius projektus. Kuo jie svarbūs?
– Vienas svarbiausių darbų – Palangos katilinėje įrengtas elektrostatinis filtras, pradėjęs veikti kovo 31 dieną.
Jo paskirtis – sumažinti į aplinką išmetamų kietųjų dalelių kiekį. Deginant biokurą susidaro smulkių dalelių, kurias reikia kuo efektyviau sulaikyti. Pagal projekto skaičiavimus, įrengus filtrą jų išmetimas turėtų sumažėti apie 91 procentą.
Palangai, kaip kurortui, oro kokybė yra ypač svarbi. Todėl šis projektas reikalingas ne vien dėl griežtėjančių aplinkosaugos reikalavimų.
Bendra projekto vertė – apie 438 tūkstančius eurų be PVM, iš jų 224,2 tūkstančio eurų skyrė Aplinkos projektų valdymo agentūra.
Kitas projektas – trys nauji šilumos siurbliai Šventojoje.
Anksčiau vasarą karštam vandeniui ruošti naudodavome dujinius katilus, nors šilumos poreikis tuo metu būna palyginti nedidelis. Dabar turime galimybę karštą vandenį ruošti šilumos siurbliais.
Stebime elektros ir dujų kainas ir renkamės tuo metu ekonomiškesnį gamybos būdą. Vasarą šilumos siurbliai leido karštą vandenį gaminti pigiau nei naudojant dujas.
Tai naudinga ir dėl mažesnės vietinės taršos.
– Ar naujajam šildymo sezonui pasirengėte sklandžiai?
– Taip, pagrindinius darbus atlikome vasarą. Patikrinome katilines, šilumos tinklus, atlikome būtinus remonto ir priežiūros darbus.
Kartu diegiame naują programinę įrangą, kuri leis tiksliau stebėti šilumos srautus tinkluose ir greičiau pastebėti galimus nuostolius.
Tai galbūt nėra labai matomas darbas, tačiau jis svarbus. Kuo geriau valdome sistemą, tuo mažiau patiriame nereikalingų sąnaudų.
– Ar naujos technologijos keičia ir kasdienį įmonės darbą? Pavyzdžiui, ar naudojate dirbtinį intelektą?
– Taip, naudojame. Daug ko dar mokomės, tačiau matome, kad kai kuriuos darbus jis tikrai palengvina.
Pasitelkiame jį dokumentų analizei, informacijos paieškai, skaičiavimų patikrai, teisės aktų nagrinėjimui, tekstų rengimui.
Žinoma, jo pateikiama informacija ne visada būna tiksli, todėl viską reikia patikrinti. Tai yra pagalbinė priemonė, o ne žmogaus ar specialisto pakaitalas.
– Palangoje daugėja renovuotų namų, statomi energetiškai efektyvesni pastatai. Vadinasi, šilumos reikia vis mažiau. Kaip tai veikia bendrovės veiklą?
– Taip, renovuotuose namuose šilumos suvartojimas mažėja, ir tai yra gerai. Gyventojai mažiau moka už šildymą, o energija naudojama taupiau.
Tačiau šilumos tiekėjui tai reiškia, kad reikia prisitaikyti prie mažėjančio vartojimo. Tinklus, katilines ir kitą infrastruktūrą vis tiek turime prižiūrėti, nepriklausomai nuo parduodamos šilumos kiekio.
Kita vertus, Palanga auga. Statomi nauji daugiabučiai, viešbučiai, poilsio paskirties pastatai. Prie mūsų tinklų jungiasi nauji vartotojai, tarp jų – ir naujasis sanatorijos „Gradiali“ korpusas.
Nauji prijungimai iš dalies kompensuoja mažėjantį šilumos suvartojimą renovuotuose pastatuose. Tai padeda išlaikyti stabilesnį bendrą šilumos pardavimo kiekį.
Be to, kuo daugiau vartotojų naudojasi ta pačia infrastruktūra, tuo didesniam jų skaičiui pasiskirsto jos išlaikymo sąnaudos, tai leidžia išlaikyti stabilias šilumos kainas.
– Kitų metų sausį sukaks dešimt metų, kai vadovaujate „Palangos šilumos tinklams“. Kaip per tą laiką pasikeitė įmonė?
– Per dešimt metų pokyčių tikrai buvo nemažai. Atnaujinome dalį šilumos tinklų, investavome į katilinių įrangą, pradėjome naudoti naujas technologijas. Keitėsi ir darbo organizavimas. Šiandien daugiau dėmesio skiriame sąnaudų analizei, veiklos efektyvumui, ieškome sprendimų, kurie leistų dirbti ekonomiškiau.
Žinoma, buvo ir sudėtingų laikotarpių, ypač per energetikos krizę. Tokios situacijos verčia greitai reaguoti, priimti sprendimus ir kartais keisti anksčiau nusistovėjusią tvarką.
Manau, kad per tuos metus pavyko nemažai nuveikti. Tačiau dar yra ką tobulinti. Turime gerą specialistų komandą, savivaldybės palaikymą ir aiškią kryptį, kuria norime judėti.
Svarbiausia, kad įmonė dirbtų patikimai, o mūsų priimami sprendimai būtų naudingi šilumos vartotojams.
Nuotraukoje: Giedrė Juršėnė
Komentarai 0
Parašykite komentarą
Komentuodami portale www.palangostiltas.lt, gerbkite kitus diskusijos dalyvius. Draudžiama skelbti grasinimus, neapykantą kurstančius ar šmeižikiškus teiginius, viešinti kitų asmenų duomenis ir platinti reklamą. Redakcija turi teisę pašalinti netinkamus komentarus ir apriboti taisykles pažeidžiančių vartotojų galimybę komentuoti. Už komentaro turinį atsako jį paskelbęs asmuo.
Komentarų kol kas nėra.