Jau metas įteisinti Palangos himną

Beveik prieš 190 metų poetas Silvestras Valiūnas (1769-1831) parašė žinomiausią savo kūrinį –eilėraštį „Biruta“. Patriotinio turinio eilės žaibiškai prigijo liaudyje, spontaniškai susikūrė melodija ir tapo giesme. Kaip himną ją giedojo Peterburgo ir Maskvos universitetų studentai lietuviai.Net didysis Lietuvos kultūros ir lietuvybės skatintojas bei puoselėtojas Maironis eilėraštyje „Kur bėga Šešupė“ parašė: „Čia broliai artojai lietuviškai šneka,/ Čia skamba po kaimus Birutės daina“.
Tiksli eilėraščio data neautografuota, tačiau studijuodami autoriaus susirašinėjimus su savo amžininkais D. Poška, L. Ivinskiu, J. Pabrėža, L. Jucevičium literatūrologai spėja, kad giesmė parašyta 1824 metais. Pirmą kartą „Biruta“ išspausdinta Varšuvos žurnale „Kolumb“ 1828 metais.
Yra žinomos trys giesmės versijos, savo turiniu jos nežymiai skiriasi. Pirmoji pavadinta „Biruta“, vadinama pesimistine, jos tekste atsispindi nusivylimas dėl Palangos atplėšimo nuo žemaičių ir prijungimo prie Kuršo (1819-1827 m.). Šioje versijoje eilėraštis prasideda žodžiais: „Ant krašto marės Palangos miestelėj, / Kurį išplėšė mūsų neprieteliai...“ Antroji versija pavadinta „Dūmojimas seno žemaičio ant kalno Birutos“. Daina istorinė, spėjama redaguota Dionizo Poškos. Trečioji giesmės redakcija atsirado jau po Palangos grąžinimo Žemaitijai 1827 metais. Pats autorius panaikino tapusią neaktualia antrąją kūrinio eilutę, pakeisdamas ją į šviesesnę: „...Kur gyvena mūsų broliai žemaitėliai...“.
Taigi, kol kas „nelegaliam“ Palangos himnui jau greit sukaks 189 metai, tad kreipiuosi į miesto tarybą – būkite savo miesto patriotais, padovanokite mums įteisintą giesmę. Manau, kad turėtų būti priimtas miesto tarybos sprendimas, kuriame būtų nustatytas pasirinktas giesmės tekstas bei nustatytas būtino naudojimo reglamentas (tarkim pakeliant miesto vėliavą, paminint Palangai reikšmingas datas ar šventes).
Netrukus prasidės „Palangos – kultūros sostinės“ renginiai, man žinoma, kad vieno iš renginių programinis pavadinimas yra „Ant krašto marės Palangos miestelėj“, šie žodžiai bus įrašyti ir Palangos šventiniame medalyje. Taigi, geresnės progos visuomenei pristatyti Palangos himną, sulauktume labai negreitai, kultūros fronto kariai turėtų surežisuoti iškilmingą pristatymo ceremoniją. Be to, Kultūros skyriaus specialistai turėtų pasirūpinti himno melodijos užrašymu natomis.
Aš siūlau priimti himno tekstu paties Silvestro Valiūno redaguotą trečiąją versiją.

Šaltinis: Reginos Mikšytės pratarmė rinkiniui „Ant marių krašto“. Vaga, 1976 m.