Jaunosios dainininkės savo balsais kerėjo Bulgarijos publiką

Žmonės, kurie jaučia didžiulę aistrą savo veiklai, ne paslaptis, dažnai pamini, kad tai – tarsi nuolatinės atostogos. Ir visai nesvarbu, kokio amžiaus savąją veiklą atrandi. Tai gali patvirtinti šešiolikmetė Gabija Paulikaitė ir devynmetė Austėja Kiaudaitė, drauge su jas paruošusia V. Jurgučio pagrindinės mokyklos muzikos mokytoja eksperte Diana Beržanskiene dalyvavusios Bulgarijoje vykusiame tarptautiniame vaikų konkurse „Mažosios žvaigždutės“. Pakerėjusi savo balsu Gabija pelnė aukščiausią įvertinimą, o Austėja savo amžiaus grupėje užėmė trečiąją vietą. Paklaustos, ar nesinori tiesiog atostogauti, mergaitės tik papurtė galvomis, dainavimas joms – tarsi geriausios atostogos.

Pelnė reikšmingas pergales
Tarptautinis muzikos konkursas „Mažosios žvaigždutės“ buvo organizuojamas jau 18 kartą. Mokytoja Diana su savo ugdytiniais ne pirmą kartą jau ten dalyvauja ir ne vieną kartą parvežė itin reikšmingus apdovanojimus į Palangą. Kaip pasakojo D. Beržanskienė, šis konkursas jau turi gilias tradicijas. Pirmą kartą ji su savo mokiniais jame dalyvavo 1999 metais ir vis tos išvykos nuo to laiko pasikartoja. „Šis konkursas puikiai suorganizuotas, niekada nebūna jokių nesklandumų, tad jame, kai tik atsiranda galimybė, būtinai sudalyvaujame“, – teigė mokytoja.
Tiesa, šiemet pagrindinį šio konkurso organizatorių užklupo liga, dėl kurios jis pats negalėjo dalyvauti konkurse, dėl to, manoma, susirinko ir šiek tiek mažiau dalyvių. Konkursą organizuojamas bendromis Sankt Peterburgo ir Bulgarijos jėgomis.
Gabija šiame konkurse taip pat dalyvauja ne pirmą kartą. Pirmąjį kartą šiame tarptautiniame konkurse ji dalyvavo būdama vos šešerių metukų, vadinasi, praėjus dešimčiai metų ji vėl žengė į tą pačią sceną ir puikiai pasirodė. Beje, prieš dešimtmetį jos pasirodymas taip pat paliko įspūdį, tuomet ji užėmė antrąją vietą.
Įprastai konkurso organizatoriai konkurso dalyvių prašo vieną iš kūrinių atlikti savo gimtąja kalba, tad abi mokytojos Dianos mokinės paisė šio prašymo ir džiugino publiką mūsų gražia kalba. Antrąją dainą Gabija atliko prancūziškai. Jaunoji dainininkė kiek sunerimo, kai išgirdo, jog ir bulgarė pasirinko būtent šią dainą, tačiau tai nesutrukdė lietuvei atkreipti dėmesį į savo nuostabų balso tembrą, juolab, kad ir prancūzų kalba Gabijai labai artima, ji jos mokosi nuo šešerių metų.
Kaip paminėjo mokytoja, kai vyksti į tarptautinius konkursus, nežinia, ką ten sutiksi. Atvyksta itin rimtų konkurentų iš daugelio šalių. Tenka grumtis su vaikais, kurie jau pelnę didžiulį populiarumą. O mažoji Austėja pateko į tokią amžiaus grupę, kurioje net jėgos negalėjo būti lygios. Jos amžiaus grupė apėmė vaikus nuo devynerių iki trylikos metų. „Daug nesitikėjom, nes Austėja išties atrodė tokia mažytė prieš kai kuriuos savo grupės dalyvius. Visgi ji laimėjo trečią vietą. Austėja dainuoja antri metai, per šį laiką ji jau daug kur dalyvavo ir užėmė ne vieną aukštą vietą, nors pirmos vietos iki šiol dar nepasiekėm“, – kalbėjo pedagogė.

Neramumai dėl saugumo
Be viso adrenalino scenoje, teko džiaugsmo ir akims. Jaunosios dainininkės su mokytoja papasakojo, jog turėjo galimybę apsižvalgyti Varnoje – Bulgarijos mieste, kuriame ir vyko konkursas. Pašnekovės pastebėjo, jog bulgarai itin moka girti savo šalį, net ir aptrūniję pastatai jiems tarsi aukso gabalas. „Mes, nors gyvename vis gražėjančioje aplinkoje, taip girti savo krašto nemokame. Turėtume to iš jų pasimokyti. Ir kai atrodo, kad mes nemylime savo šalies, netiesa, mes tiesiog nemokame taip gražiai apie ją atsiliepti. O kai jie taip aistringai pasakoja apie kiekvieną kampelį, pažvelgus net ir nelabai patrauklų, imi tikėti, kad tikrai ten labai gražu. Gabija manęs klausė, gal jie iš mūsų tyčiojasi, negi jie nieko nematę, nesupranta, kas iš tiesų gražu. Bet jau sakau: pasakoja, kad labai gražu, gal mes kažko nematom. Pavyzdžiui, nuvedė į turgų, kurį pristatė kaip didžiausią turgų, betrūko pasakyt, kad didžiausias turgus Europoje, o kai nuėjom, pamatėm, kad tai panašus dydžiu į Palangos turgų“, – šypsojosi D. Beržanskienė.
Austėja su šeima išvyko šiek tiek anksčiau, o Gabija su mokytoja liko dviem dienom ilgiau. Iš Bulgarijos teko skristi į Stambulo oro uostą, kaip tik tuo metu, kai neseniai ten griaudėjo sprogimai ir vyko susišaudymai. „Apie šią nelaimę sužinojome dar Bulgarijoje, kai mums valgant priėjo vieni dalyviai, išsakė savo nuogąstavimus ir pažadėjo už mus melstis, kad kelionė laimingai baigtųsi. Puolėm žiūrėti žinias, kas gi čia nutiko. Radom kraupių vaizdų iš žudynių. Žinoma, po to nebuvo labai ramu. Laimei, Gabija menkai reagavo, o aš jau buvau susisiekus ir su vyru, ir su sūnum, baimindamasi kokios nelaimės. Vyras mane ramino, jog antrą kartą toje pačioje vietoje niekas nesprogdins“ ,– apie neramumus pasakojo mokytoja.
Stambule teko ilgai laukti viename iš didžiausių Europos oro uostų, ten belaukdamos palangiškės susidūrė su įvairių kultūrų žmonėmis. „Tuo metu kaip tik dar tęsėsi ramadano metas – musulmonų pasninko mėnuo. Skirtumai tarp jų ir mūsų papročių – labai ryškūs“, – prisiminė mokytoja.
Itin sunku buvo laukti sugrįžtančios dukters po šių išpuolių Gabijos tėvams. „Dar nebuvo nei vieno karto, kad taip laukčiau sugrįžtant. Atrodo, užgožė visą džiaugsmą dėl iškovotos pergalės, norėjosi tik pamatyti laimingai grįžusį vaiką“, – kalbėjo Gabijos mama Saulė.

Jaučia palaikymą
Tiek Austėja, tiek ir Gabija mokosi groti fleita (mokytoja Loreta Fridonovienė). Tai, pasak mokytojos D. Beržanskienės, itin padeda ir dainavimui – pučiamasis instrumentas vysto kvėpavimą, o dainuojant įgyjama sceninė laikysena.
Gabijos mama Saulė paminėjo, jog dukra jau išmaišiusi visą Europą. „Kai imi skaičiuoti, kiek buvo konkursų, kuriuose Gabija dalyvavo, tai jau daugiau kaip šimtas. O kiek šalių aplankyta – ir Bulgarija, Ispanija, Lenkija, Rumunija, Rusija, Baltarusija, Vokietija, Latvija, Estija. O kiek ir televizijos projektų buvo, kuriuose pasirodė Gabija. „Duokim garą“ laidoje dainavo dainą „Pana Uona“. Ilgai ją dar po to Palangoje visi pamatę taip ir vadino“, – mokinės ir dukros pasiekimais dalijosi Diana ir Saulė.
Pati Gabija pripažino, kad apie ateitį dar negalvojanti, mokykloje dar praleisianti dvejus metus, per kuriuos, tikėtina, ji ir apsispręs. Viena aišku: dainavimo ji neapleis. Visgi dainuojanti nuo pat mažumės. Kaip ir mažoji Austėja, kuri dar tik siekia savo didžiojo laimėjimo.
Mokytoja pripažino, kad vaikams itin svarbus artimųjų palaikymas. „Man labai pasisekė, jog mokaus tokius gabius vaikus ir kad juos palaiko tėvai. Jeigu ne tėveliai, daug durų būtų uždaryta, nes juk dažnai tėveliai finansuoja keliones į užsienio šalis. Taip tik plečiasi mažųjų dainininkų akiratis, tobulėjama“, – gerų žodžių negailėjo mokytoja D. Beržanskienė.