Jei išpuoselėti gėlynai patinka pačiam, vadinasi, patiks ir kitam

Kaip ir kasmet vasarai atėjus Palanga pražysta, kurortą papuošia šimtai gėlių. Šiemet dar „įplaukė“ į kurortą ir du laiveliai, J.Basanavičiaus gatvėje šokinėja iš želdinių sukurtas delfinas bei dėmesį patraukia išdėliotas iš gėlių užrašas „Myliu Palangą“. Kas gi šių mažų stebuklų kūrėjas? Tai – Gražina Kuleševičienė, UAB „Palangos komunalinis ūkis“ vyriausioji vadybininkė, drauge su komanda nuolat puošianti Palangą, papasakojusi iš kur gi semiasi idėjų, kaip jas įgyvendina ir svarbiausia, kam reikėtų dėkoti už šią gamtos dovaną.

Idėją įgyvendinti pavyko

„Kai tvarkai gėlių darželį, sutvarkęs atsisuk, ar patinka pačiam, jei patinka, reiškia – gerai, patiks ir kitiems“, - atskleidė vieną iš taisyklių, kuria pasidalina ir su darbuotojomis G.Kuleševičienė.

Kūrybinga moteris Palangos grožiu rūpinasi jau 40 metų, tad neabejotina, patirties jai nestinga. Neveltui vis išmoningiau sužydi kurorto skvereliuose įvairiausių rūšių gėlės.

„Anksčiau sodindavom apie 60 rūšių gėlių, šiemet jų buvo daugiau“, - konstatavo bendrovės „Palangos komunalinis ūkis“ darbuotoja. Kaip papasakojo moteris, teko pavargti įtikinėjant ir dėl šiųmetinių puošmenų – laivelių, delfino, mat išties visur reikia lėšų, tačiau pavyko.

Ponia Gražina pasidalino savo paslaptimis, kaip galima pasipuošti ir pernelyg neišlaidaujant. „Man dukra atsiuntė paveikslėlį, kaip sukomponuotas laivelis, tad ir kilo mintis, jog galima ir pas mus, aišku, šiek tiek kitaip. Turim nuostabų meistrelį, kuris ir padėjo sukurti laivelius. Parodžiau paveikslėlį mūsų direktoriui (UAB „Palangos komunalinis ūkis“ direktoriui Konstantinui Skierui, - aut.), jis pažvelgęs nusprendė, jog nėra iš ko, tačiau netrukus ėmė ir jis svarstyti šią galimybę, pagal mūsų galimybes. Dėl idėjos tarėmės ir su miesto meru Šarūnu Vaitkumi, tai jis panoro, jog būtų miesto pradžioje, kad matytų visi atvykstantieji, teko statyti du – pasirinktoje mero vietoje ir prie Ronžės upelio, Jūratės gatvės gale“, - apie gimusią idėją ir jos rutuliojimąsi pasakojo ponia Gražina. Skirtumas tik toks, jog vienas laivelis – didesnis, kitas – mažesnis, tačiau abu kaustantys dėmesį. Kiekviename iš jų – apie pusantro tūkstančio gėlių.

Vaikų poreikiai

Kitas ponios Gražinos kūrinys – delfinas, gimė netikėtai. „Visokių minčių buvo, gal kokį neįprastą jūros gyvūną sukurti. Pabandėm tokį, pastebėjom žmonių reakciją, jog atpažįsta delfiną, vadinasi, panašus“, - nusišypsojo pašnekovė, paminėjusi, jog dabar nuolat delfinas prižiūrimas, vešinčios gėlės apkarpomos, jog neprarastų kūrinys formos, o ir laistomas. „Palaistytas tiesiog varva“, - nusišypsojo pašnekovė.

Delfiną komunalininkams pavyko sukurti per dvi dienas, tad dar ir dėl to pavykęs rezultatas džiugina. Dėl tokių įgyvendintų idėjų ima kirbėti mintis, kas gi dar gali nustebinti, o juk sakoma, jog fantazijai ribų nėra. Matyt, dar sulauks tiek palangiškiai, tiek miesto svečiai malonių staigmenų.

Kaip pripažino G.Kuleševičienė, jos svajonėse – sukurti ir vaikų pamėgtų personažų. Juo labiau, jog ji pastebėjo, kad vaikai turi tokių poreikių. „Vaikai, pamatę vienokį sukurtą gyvūną, pasidomi, o kada bus žuviukas Nemo. Išties, reiktų pasidomėti kaip jis atrodo. Arba pasigenda teletabių, pamatę kiškutį, tuoj paklausia, o kur teletabiai. Ir vaikai suteikia daug naujų minčių kūrybai. Aš turiu tokią svajonę, kurią galbūt ir įgyvendinsiu“, - atskleidė vaikų norus gėlių meistrė. 

Pigios, bet kokybiškos

Kaip atskleidė G.Kuleševičienė, tokius darbus teko atlikti pirmą kartą, todėl buvo svarbu gauti tinkamas gėles. „Žinoma, ieškom tokių gėlių, kad būtų pigesnės, bet kokybė neapviltų. Pasiūlą turim didelę, tad išsirenkam kokybiškiausias, pavyzdžiui, iš tų pačių tiekėjų gėles gaunam jau trečius metus, nei karto neapvylė, tad sėkmingai ir tiekia toliau“, - apie pristatomas gėles papasakojo pašnekovė, pabrėžusi, jog dabar jau patys gėles ir atveža, ko anksčiau nebūdavo.

Pasak jos, anksčiau būdavo tik daigeliai, o dabar jau turim galimybę gauti tokias gėles, kokios ir pavaizduotos paveiksliukuose. „Anksčiau komunalinis turėdavo šiltnamius, patys augindavom gėles, tik pritrūkus pirkdavom“, - prisiminė G.Kuleševičienė.

Žinoma, daug kas keitėsi, tačiau gėlės Palangoje visuomet žydėdavo.

Ir mama mėgo gėles

Ponia Gražina, įgavusi agronomės specialybę, papasakojo, jog niekuomet ilgai nesvarstė, kas jai labiau tiktų. Tiesiog pats gyvenimas padiktavo. „Buvau vyriausia šeimoje, žinojau, jog reikia eiti dirbti, užsidirbti pinigų. O pradėjau dirbt ir visai patiko“, - patikino pašnekovė.

Kaip papasakojo miestelėnė, ypatingą gebėjimą auginti gėles turėjo ir jos mama. „Mamytė mėgo gėles, pas ją pamenu atveždavo jas tam, kad ji atgaivintų“, - prisiminė ponia Gražina.

Sunkiau būtų pabraižyti

Pati iš Suvalkijos į Žemaitiją atkakusi moteris, kaip pati teigė atitekėjusi, prisimena ir pirmuosius žengtus žingsnius savose pareigose ir apie tai, kaip gimusias idėjas jai paprasčiausia įgyvendinti. „Man ant popieriaus būtų sunkiau pabraižyti nei imtis darbų įprastai, be brėžinių ir savo rankų pagalba“, - pasakojo miestelėnė.

Mažoka žemės želdiniams

Kaip pabrėžė ponia Gražina, nesinori kičo, norisi, jog puošmenų būtų saikingai ir tikrai akį traukiančių. „Deja, Palangoje nėra tiek daug laisvos žemės želdiniams. Pavyzdžiui, Ventspilis ėmėsi kitokios taktikos, jis neišdalino visos žemės“, - palygino G.Kuleševičienė, jau per keturis dešimtmečius sugebėjusi puikiai perprasti kurorto galimybes. Visgi išmoningumo nepritrūksta, kaip suteikti miestui žavesio. Žmonės pastebi šias pastangas, o kaip gi ir nepastebėsi įvairiausiom spalvom žydinčių gėlių. Tuo vasara ir žavinga, spalvų šiuo metų laiku netrūksta.

„Stengiamės paįvairinti gėles, jų spalvas“, - patvirtino ir pašnekovė, papasakojusi, jog tenka apmąstyti įvairius variantus, kad gėlėmis apsodintas plotas „suspindėtų“.

Žiemą žydėjo gėlės

Tai, jog žmonės Palangos augmeniją pastebi, jokia paslaptis. Ponia Gražina papasakojo, kaip buvo nustebinti į Palangą atvykę turistai, kurie žiemos metu pamatė žydinčias našlaites. „Tai jie ir pasakojo, sako, jie ir eglutę pasipuošė, ir gėles pasisodino. Išties, pamenu, tą žiemą gražiai žydėjo gėlės, nebuvo sniego, ne taip, kaip praėjusiais metais, tad žmonėms tai priminė pasaką, kuomet teko žiemą ieškoti žydinčių gėlių“, - nusišypsojo miestelėnė, visą savo gyvenimą supama gražiausių gėlių.

„Vasara tik prasidėjo, o mes jau mąstom apie rudenį, visuomet galvojam į priekį“, - darbo pobūdį apibūdino G.Kuleševičienė. Žinoma, taip ir gimsta naujos idėjos, vėliau tampančios ir realiomis.

Ne visi saugo gėlynus

Natūralu, jog ne visuomet pavyksta išsaugoti želdinius, juo labiau, jog žmonių srautai vasaros metu pagausėja, o įsismaginęs jaunimėlis nebelabai kartais ir bepaiso mieste žydinčių gėlių. Tad, kaip papasakojo ponia Gražina, yra tekę susidurti su įvairiom situacijom, kuomet buvo nukentėję augalai. „Pamenu, kaip prie buvusio restorano „Birutė“, buvusiuose vazonuose sugalvojom pasodinti paparčius. Bet kaip nesugalvojom, jog artėja Joninės, o restoranas čia pat su švenčiančiais žmonėm, tad aišku, po švenčių tų paparčių neliko, ieškojo paparčio žiedų“, - nusišypsojo, prisiminusi vieną iš situacijų puošybos meistrė.

„Pamenu, kaip buvom pasodinę gėlių prie dar tebegyvavusio kurhauzo. Bet įdomiausia buvo tai, jog ryte atėjom ir nesupratom, kas čia pasikeitė, atrodė, lyg būtų išasfaltuota, tiek išplūktos tos gėlės buvo“, - papasakojo apie kitą įvykį G.Kuleševičienė.

Miestelėnė papasakojo, jog kartais savo jėgų nepamatuoja jaunimas, tačiau dėl to jokios nuoskaudos nejaučianti, atvirkščiai, su šypsena prisimena įvairius atvejus.