„Jeigu aš laimėčiau Seimo rinkimus...“

 

Didžioji dauguma kalbintų Palangos moksleivių sako apskritai per mažai žinantys apie Seimo darbą bei apie jo narių veiklą atskirai paėmus. Pasiteiravus, ar trūksta pačios informacijos, ar tiesiog nėra noro domėtis Lietuvos valstybės dabartį ir ateitį kuriančios institucijos ir jos narių veikla, jaunuoliai sako, jog kol kas visa ši „aukštoji politika“ nelabai juos domina. Daug įdomiau kasdienė veikla, kuriai tenka surasti laiko tarp pamokų ir namų darbų rengimo.

Pasak moksleivių, nuomonę apie Seimą bei jo darbą jie kol kas tik po truputį formuojasi. O kadangi žinių neturi daug, nesijaučia galintys svarstyti, ką jie patys darytų, jeigu būtų į Seimą išrinkti.

 

Senosios gimnazijos pirmosios klasės moksleivis Žygimantas Mitkus taip pat prisipažino dar nesąs tiek gerai įsigilinęs į įstatymleidystės kalvės – Seimo – darbus bei išrinktųjų į parlamentą teises ir galimybes įgyvendinti savąsias rinkimų programas, kad galėtų plačiai kalbėti apie tai, ką darytų jis, jeigu laimėtų Seimo rinkimus.

„Šiandien man atrodo, kad aš skirčiau didesnį dėmesį jaunimo problemoms – ir užimtumo, ir augančios emigracijos klausimams, – samprotavo Ž.Mitkus. – Bandyčiau pasiūlyti ir apginti sprendimus, kurie įgalintų daugiau paramos skirti neformalioms jaunimo organizacijoms. Taip pat skatinčiau ir remčiau jaunimą dalyvauti ir minėtų organizacijų, ir visuomeninėje veikloje“.

Paklaustas, ar nemano, kad reikia pokyčių švietimo srityje, pašnekovas atsakė, jog, jo nuomone, ši sritis ir taip labai – gal net per daug – dinamiška, ir kol jis sulauksiąs dvyliktosios klasės, visa gali dar šimtą kartų pasikeisti. Tad prognozuoti, ką reikėtų pertvarkyti švietimo sistemoje, jis nesiimąs.

 

„Ką aš daryčiau jeigu laimėčiau Seimo rinkimus? – perklausė  Palangos senosios gimnazijos dvyliktokė Jūratė Riepšaitė. – Manau, jog tiksliai negaliu atsakyti į šį klausimą, nes niekada pernelyg nesidomėjau politika. Tačiau puikiai suprantu, jog politikų, priimančių įstatymus Seime, sprendimai, nutarimai ir kiti panašūs dalykai mane liečia tiek pat, kiek ir kiekvieną pilietį. Tad vis dėlto, jeigu laimėčiau Seimo rinkimus, visų pirma stengčiausi išlikti savimi, laikytis tvirtų įsitikinimų ir nepasiduoti bet kokiam spaudimui. Taip pat, išrinkta į Seimą, stengčiausi gerai atlikti savo užsibrėžtus tikslus, tobulėti. Bandyčiau skirti didesnį dėmesį žmonėms, jų poreikiams, o ne vien įstatymų priėmimui. Mano nuomone, dabar kuo toliau, tuo labiau priimti įstatymai prasilenkia su realybe“.

Pasak J.Riepšaitės, jeigu būtų išrinkta į Seimą, ji stengtųsi būti patikima, vykdytų savo pažadus ir kuo daugiau bendrautų su žmonėmis, išklausytų juos ir atsižvelgtų į išsakomą nuomonę. Be to, skatintų ir remtų jaunimo veiklą, siektų, kad jis aktyviau dalyvautų bendruomenės gyvenime.

 

„Kadangi esu įsitraukusi į aktyvią veiklą – esu Liberalų jaunimo aljanso pirmininkė, – išties matau, kiek daug problemų iškyla jauniems žmonėms, – sakė trečiokė gimnazistė Greta Žvinklytė. – Taip pat matau, kiek yra atsižvelgiama į jų nuomonę ir kiek dėmesio skiriama iškylantiems klausimams, todėl, jeigu patekčiau į Seimą, visų pirma bandyčiau keisti požiūrį į jaunimą apskritai“.

Pasak G.Žvinklytės, dabar svarbiausia sutvarkyti švietimo sistemą, įvesti aiškią tvarką mokyklose bei universitetuose.

„Iš dalies kalbu apie šiemet susiklosčiusią situaciją: tai, kas įvyko mokslo metų pradžioje, kai sužinojome apie mūsų laukiančius privalomus 5 egzaminus, tikrai sukrėtė vienuoliktų klasių mokinius, – paaiškino savo poziciją pašnekovė. – Apskritai, Lietuvoje besimokantys jauni žmonės dirba ir mokosi labai sunkiai, todėl manau, jog universitetuose ir kitose aukštosiose mokyklose galėtų atsirasti daugiau valstybės finansuojamų vietų. Be to, matome, kaip keičiasi jaunimas: kuo toliau, tuo labiau vaikai tampa nedrausmingi, nuo mažens pradeda vartoti svaigiuosius gėrimus bei tabako gaminius. Aš manau, kad pagrindinė to priežastis – jaunimas neturi pakankamai veiklos. Taigi, manau, bandyčiau spręsti šias problemas, atsigręžčiau į jaunų žmonių pastebėjimus, pasiūlymus. Juk jaunimas yra valstybės varomoji jėga, ir jei nesistengsime kažko keisti, didžioji dalis jaunų žmonių emigruos, o Lietuva laikui bėgant apskritai praras savo vertę“.