Ūminė viršutinių kvėpavimo takų (arba respiracinė) infekcija (ŪVKTI) dar vadinama „peršalimo liga“ – tai ūminis viršutinių kvėpavimo takų uždegimas, galintis pažeisti tiek viršutinius kvėpavimo takus, tiek atskiras jo dalis: nosį, prienosinius ančius, ryklę, gerklas, kartais – trachėją ir bronchus. Peršalimu dažniausiai sergama rudens-žiemos sezonu. Virusai ypatingai suaktyvėja esant ryškiems temperatūrų svyravimams. Peršalimo ligomis sergama dažnai – suaugusieji keletą kartų, tuo tarpu vaikai – nuo kelių iki keliolikos kartų per metus. Didesnė rizika susirgti peršalimu yra vaikams ir silpną imuninę sistemą turintiems suaugusiesiems.
Dažniausiai ŪVKTI sukelia rinovirusas. Tai labai užkrečiamas virusas, plinantis oro lašeliniu būdu žmogui čiaudint, kosint, kalbant. Virusu galima užsikrėsti ir naudojant bendrus daiktus (rankšluosčius, žaislus, telefonus). Retesni sukėlėjai: adeno, gripo, paragripo, respiracinio sincitiumo, ko-ronavirusai. Sunkiausias ūmines viršutinių kvėpavimo takų infekcijas sukelia gripo ir respiracinio sincitiumo virusai.
Ūmiai viršutinių kvėpavimo takų infekcijai būdinga staigi pradžia, pakilusi temperatūra, raumenų ir galvos skausmai, drebulys, prakaitavimas, sloga, kosulys, balso prikimimas, dusulys, gerklės skausmas, čiaudėjimas, ašarojimas. Užsikrėtus simptomai gali atsirasti per keletą valandų.
ŪVKTI dažniausiai gydoma simptomiškai, slopinamos ir gydomos infekcijos sukeltos patologinės organizmo būklės bei simptomai. Susirgus rekomenduojama kreiptis į savo šeimos gydytoją, kuris skirs atitinkamą gydymą.
Kaip apsisaugoti nuo ŪVKTI?
Nors skiepai yra efektyviausia profilaktikos priemonė, tačiau nuo ŪVKTI skiepų nėra (išskyrus gripą). Norint išvengti ŪVKTI patariama:
• Stiprinti organizmą. Vartoti įvairias imunitetą stiprinančias priemones, tokias kaip česnaką, ežiuolę, imbiero preparatus, vitaminą C, medų. Vartoti daugiau vaisių, daržovių.
• Dažnai plauti rankas. Geriausia priemonė, norint išvengti ligų, plintančių oru, yra rankų plovimas.
• Vengti sąlyčio su sergančiais asmenimis.
• Gerai vėdinti patalpas. Vėdinti rekomenduojama sudarant skersvėjį, t.y. atidarius langus nors 10 min. Dažnas vėdinimas ir patalpų bei kitų paviršių valymas drėgnu būdu, užkerta kelią patalpose esančių virusų plitimui. Patalpose turėtų būti tinkama kambario temperatūra, ji neturėtų būti nei per šilta nei per šalta. Optimaliausia kambario temperatūra, kurioje yra ikimokyklinio amžiaus vaikų, turėtų būti 20–22⁰C, vyresniems vaikams ir suaugusiems, pakanka – 18–19⁰C. Patalpų oro drėgnis turėtų būti 40–60 %.
• Nuolat grūdinti organizmą. Naudinga kasdien pasivaikščioti gryname ore. Patariama daugiau judėti ar reguliariai užsiimti aktyvia fizine veikla, grūdintis kontrastiniu dušu.
Parengė Klaipėdos miesto visuomenės sveikatos biuras, vykdydamas Visuomenės sveikatos priežiūros paslaugų teikimo programą pagal sutartį su Palangos miesto savivaldybe
Komentarai 0
Parašykite komentarą
Komentarų kol kas nėra.