„Palangoje gyvenantys 65 metų ir vyresni žmonės nuo kraujotakos sistemos ligų miršta gerokai rečiau nei vidutiniškai Lietuvoje. Pagal mirtingumo nuo šių ligų rodiklį kurortas 2025 metais nusileido tik Neringai. Be to, per penkerius metus šis rodiklis Palangoje sumažėjo net 34,3 proc. Tai atskleidžia Higienos instituto atlikta Lietuvos senjorų sveikatos būklės analizė,“ – „Palangos tiltui“ sakė Jūratė Baltinaitė, Higienos Instituto Veiklos plėtros skyriaus patarėja.
Higienos instituto leidinyje „65 metų ir vyresnių Lietuvos gyventojų sveikatos būklė 2021–2025 metais“ nagrinėjami vyresnio amžiaus žmonių ligotumo ir mirtingumo pokyčiai visoje šalyje, taip pat pateikiami atskirų savivaldybių rodikliai.
Nors atskira Palangos miesto savivaldybės gyventojų sveikatos būklės analizė neatlikta, pateikti duomenys rodo, kad kurortas pagal kelis svarbius rodiklius išsiskiria iš kitų Lietuvos savivaldybių.
Palangoje – vienas mažiausių mirtingumo rodiklių
Higienos instituto duomenimis, 2025 metais Palangoje mirtingumas nuo kraujotakos sistemos ligų siekė 1 930,9 atvejo 100 tūkst. 65 metų ir vyresnių gyventojų.
Tai buvo antras mažiausias rodiklis Lietuvoje – geresnė padėtis užfiksuota tik Neringos savivaldybėje.
Dar iškalbingesnis penkerių metų pokytis. Nuo 2021 iki 2025 metų mirtingumas nuo kraujotakos sistemos ligų Palangoje sumažėjo 34,3 proc. Visą šį laikotarpį kurorto rodiklis buvo mažesnis už šalies vidurkį.
Palyginimui, visoje Lietuvoje mirtingumas nuo kraujotakos sistemos ligų per tą patį laikotarpį sumažėjo 22,7 proc. – nuo 3 585,3 iki 2 771,5 atvejo 100 tūkst. vyresnio amžiaus gyventojų.
Taigi Palangoje šio mirtingumo rodiklio mažėjimas buvo spartesnis nei šalies mastu.
Širdies ir kraujagyslių ligomis serga palyginti mažiau senjorų
Palanga išsiskiria ir pagal vyresnio amžiaus gyventojų ligotumą kraujotakos sistemos ligomis.
2025 metais kurorte šis rodiklis siekė 797,7 atvejo 1 000 gyventojų. Tai vienas mažesnių rodiklių Lietuvoje.
Higienos instituto pateiktame mažiausius rodiklius turinčių savivaldybių penketuke Palanga užėmė penktąją vietą. Mažesni rodikliai užfiksuoti Neringoje (577,7), Vilniaus rajone (744,8), Klaipėdos rajone (747,4) ir Birštone (748,7).
Tuo metu didžiausias ligotumas kraujotakos sistemos ligomis nustatytas Jonavos rajone – 951,7 atvejo 1 000 gyventojų, Raseinių rajone – 950,1, Varėnos rajone – 927,8.
Šie skirtumai rodo, kad vyresnio amžiaus žmonių sveikatos rodikliai Lietuvos savivaldybėse gerokai skiriasi.
Vis dėlto specialistai pabrėžia, kad ligotumo statistika priklauso ne vien nuo tikrosios gyventojų sveikatos būklės, bet ir nuo ligų diagnostikos bei naudojimosi sveikatos priežiūros paslaugomis.
Lietuvoje ligotumas didėja, tačiau mirtingumas mažėja
Higienos instituto atlikta analizė atskleidė ir platesnes šalies tendencijas.
2021–2025 metais 65 metų ir vyresnių Lietuvos gyventojų ligotumas kraujotakos sistemos ligomis padidėjo 2,5 proc., o endokrininėmis, mitybos ir medžiagų apykaitos ligomis – net 35,5 proc.
Ypač sparčiai pastarosios ligų grupės rodikliai augo tarp vyresnio amžiaus vyrų – 47,5 proc., o tarp moterų – 31 proc.
Daugėjo hipertenzijos, širdies nepakankamumo, antrojo tipo cukrinio diabeto ir kitų lėtinių ligų atvejų.
Tačiau, nepaisant augančio ligotumo, mirtingumas nuo svarbiausių analizuotų mirties priežasčių mažėjo.
„Didesnis užregistruotų ligų skaičius savaime nereiškia, kad vyresni žmonės pradėjo daugiau sirgti. Ligotumo rodikliams įtakos turi ne tik gyventojų sveikatos būklė, bet ir tai, kaip dažnai kreipiamasi į gydymo įstaigas, kokios ligos nustatomos ir kaip ilgai su jomis gyvenama“, – sako Higienos instituto Sveikatos informacijos centro atstovė Jonė Jaselionienė.
Pasak jos, didėjantis ligotumas gali reikšti ir geresnę diagnostiką bei tai, kad žmonės ilgiau gyvena su lėtinėmis ligomis.
Specialistai ragina nepamiršti prevencijos
Higienos instituto analizė taip pat atskleidė, kad vyresnio amžiaus gyventojų sveikatos rodikliai priklauso nuo gyvenamosios vietos.
Kaimo gyventojų ligotumas kraujotakos sistemos ligomis per penkerius metus padidėjo 3,2 proc., o miestų gyventojų – 1,6 proc.
Dar ryškesni skirtumai nustatyti vertinant endokrinines, mitybos ir medžiagų apykaitos ligas: kaimo vietovėse ligotumas išaugo 47 proc., miestuose – 30,6 proc.
Higienos instituto specialistai pabrėžia, kad mažėjantis mirtingumas neturėtų tapti priežastimi mažinti dėmesį vyresnio amžiaus gyventojų sveikatai.
„Mažėjantis mirtingumas yra teigiamas pokytis, tačiau jis nereiškia, kad vyresnio amžiaus žmonės patiria mažiau sveikatos iššūkių. Augantis lėtinių ligų skaičius rodo, kad svarbu ir toliau stiprinti prevenciją ir užtikrinti tinkamą ligų kontrolę“, – teigia J. Jaselionienė.
Specialistai taip pat ragina daugiau dėmesio skirti senjorų fiziniam aktyvumui, griuvimų ir traumų prevencijai, raumenų jėgos bei pusiausvyros palaikymui.
Ypač svarbu užtikrinti tinkamas sveikatos priežiūros paslaugas 85 metų ir vyresniems žmonėms, kuriems gresia didesnė savarankiškumo praradimo rizika.
Palangos rezultatai rodo palankias kurorto senjorų sveikatos rodiklių tendencijas, tačiau vien statistiniai duomenys neleidžia nustatyti, kokią įtaką joms turėjo gyvenamoji aplinka, sveikatos priežiūros paslaugos ar gyventojų gyvenimo būdas.
Vis dėlto faktas, kad Palangoje mirtingumas nuo kraujotakos sistemos ligų per penkerius metus sumažėjo daugiau kaip trečdaliu ir išliko mažesnis už šalies vidurkį, yra reikšmingas teigiamas pokytis kurorto vyresnio amžiaus gyventojų sveikatos statistikoje.
Komentarai 0
Parašykite komentarą
Komentuodami portale www.palangostiltas.lt, gerbkite kitus diskusijos dalyvius. Draudžiama skelbti grasinimus, neapykantą kurstančius ar šmeižikiškus teiginius, viešinti kitų asmenų duomenis ir platinti reklamą. Redakcija turi teisę pašalinti netinkamus komentarus ir apriboti taisykles pažeidžiančių vartotojų galimybę komentuoti. Už komentaro turinį atsako jį paskelbęs asmuo.
Komentarų kol kas nėra.