Kaip sutelktinis finansavimas reguliuojamas Europoje?

Sutelktinis finansavimas šiandien tapo viena iš alternatyvų tiek verslui, ieškančiam finansavimo, tiek žmonėms, norintiems investuoti į konkrečius projektus. Tačiau kartu kyla ir natūralus klausimas: kas prižiūri platformas, kokią informaciją turi gauti investuotojas ir ar reguliavimas apsaugo nuo galimų nuostolių?

Europos Sąjungoje sutelktiniam finansavimui taikomos bendros taisyklės. 2021 m. įsigaliojęs ECSPR reglamentas suvienodino pagrindinius reikalavimus visose ES valstybėse, kaip nurodo Europos vertybinių popierių ir rinkų institucija (ESMA). Lietuvoje pereinamasis laikotarpis baigėsi 2023 m. lapkritį, todėl veiklą gali vykdyti tik licencijuoti paslaugų teikėjai.

Kodėl Europai reikėjo bendrų taisyklių?

Iki bendro reguliavimo skirtingose Europos valstybėse sutelktiniam finansavimui buvo taikomi nevienodi reikalavimai. Tai apsunkino platformų veiklą už savo šalies ribų, o investuotojams buvo sudėtingiau suprasti, kokios taisyklės galioja konkrečioje rinkoje.

ECSPR sukūrė bendrą sistemą paskolomis ir investicijomis grindžiamam sutelktiniam finansavimui, kai finansuojamas verslas. Reglamentas nustato reikalavimus platformų veiklai, informacijos pateikimui, rizikos valdymui ir investuotojų apsaugai.

Tai aktualu ne tik didžiosioms Europos rinkoms. 2024 m. ES veikė 181 aktyvus sutelktinio finansavimo paslaugų teikėjas, kurie iš viso pritraukė 4,25 mlrd. eurų. Didžiausią dalį – apie 58 proc. – sudarė paskolomis grindžiamas finansavimas.

Ką reguliavimas reiškia investuotojui?

Vienas svarbiausių pokyčių – didesnis dėmesys investuotojo apsaugai. Platformos turi laikytis nustatytų veiklos reikalavimų, o neprofesionaliems investuotojams taikomi papildomi apsaugos mechanizmai.

Pavyzdžiui, prieš investuodama platforma turi įvertinti neprofesionalaus investuotojo žinias ir patirtį bei pateikti informaciją apie galimus nuostolius. Taip pat investuotojui turi būti pateikiama pagrindinė informacija apie konkretų pasiūlymą.

Tai reiškia, kad prieš investuojant nereikėtų vertinti vien gražiai pateikto projekto ar žadamos grąžos. Svarbu suprasti, kam bus naudojami pinigai, kokios yra pagrindinės rizikos ir kas nutiktų, jeigu projektas neįvykdytų savo įsipareigojimų.

Kiek galima pritraukti per sutelktinį finansavimą?

Vienas dažniausiai minimų Europos sutelktinio finansavimo reguliavimo skaičių – 5 mln. eurų.

Pagal ECSPR vienas projekto savininkas per 12 mėnesių gali pritraukti iki 5 mln. eurų finansavimo pagal reglamento taikymo sritį. Ši riba vertinama bendrai, todėl skaičiuojamos ne tik konkrečioje platformoje pritrauktos lėšos.

Ši riba padeda atskirti sutelktinio finansavimo rinką nuo didesnio masto kapitalo pritraukimo, kuriam gali būti taikomi kiti kapitalo rinkų reikalavimai.

Ar reguliuojama platforma reiškia saugią investiciją?

Ne. Ir tai turbūt svarbiausia taisyklė, kurią verta prisiminti.

Net ir reguliuojamoje platformoje investuotojas gali patirti nuostolį. Jei paskolos gavėjas negrąžina paskolos arba finansuojamas projektas susiduria su finansiniais sunkumais, investuotojas gali neatgauti dalies arba visos investuotos sumos.

Todėl reguliavimą geriausia vertinti kaip papildomą apsaugos sluoksnį, o ne garantiją nuo nesėkmingų investicijų.

Pavyzdžiui, 10 proc. siekianti numatoma grąža gali atrodyti patraukliai, tačiau vien šio skaičiaus nepakanka. Didesnė galima grąža dažnai susijusi ir su didesne rizika. Reikėtų įvertinti, kas lemia siūlomą grąžą, koks yra užstatas, kokia projekto finansinė situacija ir kas nutiktų, jeigu įsipareigojimai nebūtų įvykdyti.

Todėl prieš investuojant svarbu įvertinti ne tik siūlomą palūkanų normą, bet ir tai, kam bus naudojami pinigai, kokios taikomos užtikrinimo priemonės bei kas nutiktų, jei projektas susidurtų su sunkumais. Daugiau apie sutelktinio finansavimo privalumus ir rizikas verta žinoti prieš priimant sprendimą.

Ką verta pasitikrinti prieš investuojant?

Nors pagrindinius veiklos reikalavimus nustato Europos reguliavimas, galutinį sprendimą vis tiek priima pats investuotojas.

Prieš skiriant pinigus verta pasitikrinti:

• ar platforma turi galiojančią licenciją;
• kaip atrenkami projektai;
• kokia informacija pateikiama apie projekto savininką;
• ar investicijai taikomas užstatas arba kita užtikrinimo priemonė;
• kas vyksta, jei paskola vėluoja arba nėra grąžinama;
• kokią savo lėšų dalį norite skirti vienam projektui.

Taip pat verta pažvelgti į platformos istoriją. Vienas sėkmingas projektas dar nepasako, kaip platforma susitvarko su probleminėmis investicijomis. Daug daugiau gali parodyti vėlavimų, negrąžintų paskolų ir kitų probleminių projektų statistika.

Sutelktinio finansavimo rinka auga

Reguliavimas tampa ypač aktualus dėl to, kad pati rinka plečiasi. 2024 m. Europos Sąjungoje sutelktinio finansavimo platformos pritraukė 4,25 mlrd. eurų, o 21 valstybėje narėje veikė bent vienas aktyvus paslaugų teikėjas.

Įdomu ir tai, kad didžioji rinkos dalis tenka paskolomis grindžiamam finansavimui. 2024 m. jis sudarė apie 58 proc. visų pritrauktų lėšų. Tai rodo, kad sutelktinis finansavimas Europoje vis labiau tampa ne tik alternatyviu būdu investuoti, bet ir realiu verslo finansavimo šaltiniu.

Ką svarbiausia prisiminti?

Europos reguliavimas suteikia sutelktinio finansavimo rinkai aiškesnes taisykles: platformos turi atitikti nustatytus reikalavimus, investuotojams turi būti pateikiama svarbi informacija, o neprofesionaliems investuotojams taikomos papildomos apsaugos.

Tačiau reguliavimas nepanaikina pagrindinės investavimo taisyklės – rizika niekur nedingsta. Todėl prieš investuojant verta atskirti du dalykus: platformos patikimumą ir konkretaus projekto riziką. Pirmąjį galima vertinti pagal platformos veiklos istoriją ir taikomus reikalavimus, o antrąjį – pagal projekto finansinę informaciją, užstatą, terminą ir galimą nuostolį.

Galiausiai svarbiausia ne vien tai, kiek žadama uždirbti, o ar suprantate, kur keliauja jūsų pinigai ir ką prisiimate mainais už galimą grąžą.