„Kalbanti“ skraidyklė ir galimybė maudytis siaučiant jūrai – šio sezono naujovės paplūdimyje

Palangos paplūdimio gelbėtojų komandai jau 12 metus diriguoja Jonas Pirožnikas. Ne sezono metu daug dėmesio gelbėjimo naujovėms skiriantis Jonas džiaugiasi, kad šį sezoną Palangos gelbėtojai turės itin patikimą skraidantį ir kalbantį „draugą“ – droną. J. Pirožnikas atsakė į „Palngos tilto“ klausimus.
– Kaip pasitinkate savo dvyliktąjį sezoną Palangos gelbėjimo stotyje?
– Džiugu, kad turėsime gelbėtojų senbuvių – apie 25-30 procentų nuo praėjusių sezonų. Kai kurie jų dirba su manimi 7-8 metus, tikrai galiu jais pasitikėti. Kaip visada, buvau reiklus visiems kandidatams. Deja, gelbėtojams didelės algos pasiūlyti negalime: naujokai gauna „minimumą“, o senbuviams atlyginimai padidėjo iki 500-600 eurų.
Mūsų tarnyboje žmonės neįsidarbina užsidirbti – gelbėti turi būti įsisąmonintas jausmas, pareiga. Pas mus dirbti nėra lengva – gelbėtojai mobilius telefonus, pavyzdžiui, palieka centrinėje gelbėjimo stotyje, turi tik racijas, jų vienintelę radijo ryšio priemonę. Vaizdo registratoriai (video kameros) yra sumontuoti kiekviename „džipe“, keturračiuose ir ant gelbėtojų aprangos. Jie padeda spręsti ginčytinus atvejus. Tokios priemonės – filmavimas – veikia kaip gera disciplinarinė priemonė.
Šio sezono naujiena – skraidyklė (dronas), kuri turės įmontuotą garsiakalbį ir galės perduoti mūsų informaciją: įspėjimus, raginimus ir priminimus. Ji taupys mūsų laiką, svarbiausia, leis dirbti efektyviau. Tarkime, žmogus nuplaukė toliau nei turėtų. Iki šiol jį įspėti ir sugrąžinti į krantą siuntėme gelbėtoją su vandens motociklu. Dabar to nereikės. Priskris dronas prie tokio žmogaus ir jį įspės. Mes girdėsime, ką jis ar ji sakys, be to, matysime tą žmogų per video kamerą. Mes – pirmieji, taikantys tokias technologijas.
Dar viena sezono naujiena – leisime poilsiautojams maudytis esant audringai jūrai. Žinoma, ne visur. Tokį pasiūlymą esu išsakęs ir anksčiau, tačiau ne visi mane suprato, net kolegos Klaipėdoje ir Neringoje tam nepritarė. Girdi, jūra siaučia, o jūs leisite į ją bristi?
Atsakau: tai bus daroma tam numatytoje, specialiai pažymėtoje vietoje prie Centrinės gelbėjimo stoties. Joje bus privalu maudytis su gelbėjimo liemenėmis, atitinkančiomis Europos Sąjungos reikalavimus. Nežinau nė vieno atvejo pasaulyje, kad žmogus būtų nuskendęs vilkėdamas gelbėjimo liemenę.
– Kiek kainavo toks įrenginys?
– Nenoriu to kol kas atskleisti. Be rėmėjų pagalbos nebūtume galėję jo įsigyti. Darysime drono pristatymą – pakviesime žurnalistus.
– Kiek šiemet Palangos ir Šventosios paplūdimiuose bus gelbėjimo postų?
– Tiek, kiek pernai – 17. Palyginti su 2016 metais, jų pernai šiek tiek padidėjo. Su gelbėtojais bus galima susisiekti telefonu 1509 аr bendruoju pagalbos telefonu 112.Sezono piko metu dirbs apie 70 gelbėtojų. Turėsime 4 vandens patrulius, 6 – sausumos patrulius, kurie po paplūdimį vaikščios pėstute, ir po paplūdimį važinės gelbėtojai keturračiais.
– Kaip ir kiekvienais metais, neabejoju, vėl intensyviai dirbsite su vietos policija, savivaldybės Viešosios tvarkos skyriumi, „Palangos komunaliniu ūkiu“, kitomis miesto žinybomis.
– Žinoma. Šiandien (kalbėjomės gegužės 23 d.) vyksiu į policiją, kur vyks pasitarimas, kaip užkardyti nelegalią prekybą paplūdimyje. Mes – policijos rėmėjai.
– Kokios kitos technikos be drono įsigijote šiam sezonui?
– Įsigijome galingą vandens motociklą.
– Esate Lietuvos profesionalių vandens gelbėtojų asociacijos prezidentas. Kokią veiklą joje vykdote?
– Mes, Palangos paplūdimio gelbėtojai, nariai siekiame tobulinti paplūdimio taisykles, reikalavimus gelbėtojams. Kai kurie jų – pavyzdžiui, kad visi gelbėtojai turi būti itin geri plaukikai – yra, mano nuomone, pertekliniai.
– Pernai skaudi nelaimė įvyko Klaipėdos ir Palangos rajonų paribyje – nuskendo kelių valandų intervale du žmonės. Buvo iškilęs klausimas, kas atsakingas prižiūrėti tą laukinio paplūdimio ruožą. Ar šiemet tokio pobūdžio neaiškumų neiškils?
– Išties, ta nelaimė – itin skaudi. Skaudu buvo girdėti nepagrįstus kaltinimus mums. Aš tuo metu, pavyzdžiui, buvau Palangos–Šventosios paplūdimio ruože. Ypač apmaudu buvo girdėti kaltinimus, kad mes pavėluotai nuvykome į nelaimės vietą. Aš vidaus reikalų ministrui pateikiau filmuotą medžiagą, kuri įrodo, kad mūsų gelbėtojai nuo pranešimo gavimo į įvykio vietą nuvyko per šiek tiek mažiau nei penkias minutes. Turėkite omeny: vienu metu vyko du skendimai vienas šalia kito. Vienas, beje, Klaipėdos rajone, kitas – „laukiniame“ paplūdimyje.
Noriu pabrėžti, kad žmonės turi būti atsakingi ir nesivadovauti taisykle, kad nelaimė atsitiks kitam, o ne jam ar jai. Būtina laikytis gelbėtojų reikalavimų ir įspėjamųjų ženklų paplūdimyje.
Apmaudu, kad žmonės iki šiol nežino paplūdimio vėliavų reikšmių. Tokių žmonių klausiu: „O ar žinote, nuo kada Lietuva yra Europos Sąjungos narė?“
Darysime viską, kad kiekvienam Palangos svečiui poilsis papūdimyje būtų kuo malonesnis. Tačiau komunikacija turi būti dvipusė.