Aktyvi Palangos visuomenininkė, poetė, Palangos literatų bendruomenės „Takai per kopas“ narė Nijolė Fultinavičienė, kuri 30 metų vadovavo Palangos duonos gamyklai, išleido savo ketvirtąją eilėraščių knygą, tad „Palangos tiltas“ pasišnekėjo su ponia Nijole, kuri šiandien, birželio 12-ąją, švenčia savo gimtadienį.
– Jos pavadinimas – „ be. Tavęs …“ Kodėl toks? Kam ji skirta?
– Knyga dedikuota brangiam ir mylimam Žmogui, į Anapilį iškeliavusiam mano vyrui Vaclovui Fultinavičiui (V.F.) Todėl – „...be Tavęs...“
– Pirmoji jūsų knyga buvo „Balandėle į laivą atskrisiu“ (2003 metais), antroji – „Negrįžtantis žydėjimas “ (2005 metais), trečioji – „Kodėl verkia medžiai rudenį “ (2008 metais). Ar keitėsi eilėraščių, sudėtų į juos tematika? Kaip? Ar tai įtakojo pokyčiai jūsų gyvenime? Kokie?
– Eilėraščių nesurikiavau, dalis jų be pavadinimų, jie išsibarstę – keičiasi temos, nuotaikos, vaizdai, išgyvenimai, kaip ir pats gyvenimas. Čia kalnas, čia pakalnė, posūkis, skardis...Taip, gyvenimo pokyčiai labai įtakoja eilėraščių tematiką. Eilėraščiai prabyla dažniausiai tada, kada kažkas smarkiai supurto, sukrečia. Tai – grožis ir, atvirkščiai, laimė, skausmas, netektys , meilė, džiaugsmas. Visada rašau sau, kur mano išgyvenimai ir sielos šauksmas...
– Prisipažinote, kad ketvirtosios ilgai nesiryžote išleisti į gyvenimą. Kodėl?
– To pati savęs klausiu. Tai, tikriausiai, nulėmė tam tikros priežastys, matyt, jie turėjo išlaukti savo laiką.
– Ką jaučiate kiekvienąkart išleidusi naują knygą? Ar tas jausmas ir šįkart – tas pats?
– Kai paimu į rankas ką tik išleistą knygą, dar kvepiančią įvairiais kvapais, džiaugiuosi, malonus jausmas. Bet paskui pradedi galvoti, kad galėjai ir kitaip parašyti, norisi kaip ką pakeisti, kaip ką ištrinti, ar papildyti .
– Koks eilėraštis naujoje knygelėje jums yra mieliausias? Kodėl?
– Vieno mieliausio eilėraščio negaliu įvardinti, nes jų yra daug. Nemėgstu tų, kuriuos reikėjo parašyti vienai ar kitai kokiai nors progai. Jie dažniausiai lieka kažkuo šalti. Bet ne visus ir dabar išspausdinau – patys „pačiausi“ liko slapčiausioje širdies kertelėje, arba slaptoje knygelėje, kurią kiekvienas turbūt turime.
– Atleiskite už klausimą: ar esate parašiusi ir paskelbusi eilėraščių, kurie jums dabar atrodo banalūs, neišbrandinti ar dirbtiniai?
– Matau, kad kai kurie eilėraščiai, sutinku – neišnešioti, nesubrandinti, bet jie liko tokie, nes atitiko to laiko nuotaiką. Ir gerai, kad yra visokių – kiekvienas, kas skaitys, atsirinks savo, o gal savaip jį mintyse papildys ar pakeis. Rašiau, kaip tuo laiku man liepė mano širdis...
– Kai skaitote kitų poetų eilėraščius, ko juose pirmiausia ieškote?
– Namuose turiu daug knygų, daug skaitau kitų poetų eilėraščius. Ne tik skaitant mūsų mylimų mūsų garsių poetų eiles, bet skaitant ir mėgėjų eiles, galima netikėtai atrasti tokių nuostabių „perliukų“, kad net stebiesi juos radęs. Visus eilėraščius, kuriuos skaitau, priimu tik širdimi. Gražūs man tie eilėraščiai, kurie skaitomi, taip sakant, „tarp eilučių“.
– Esate Palangos literatų bendruomenės „Takai per kopas“ narė. Kuo jums ypatinga ši bendruomenė?
– Jau dvylikti metai, kaip esame susibūrę į literatų klubą „Takai per kopas.“ Esame skirtingo amžiaus žmonės, skirtingų pažiūrų, bet mus visus vienija kūryba, meilė poezijai, gražiam žodžiui. Ir stebiesi, kiek yra talentingų gabių, niekam nežinomų žmonių. Ir kad jie gali atsiskleisti čia, šiame klube, tarp bendraminčių.
– Koks jums didžiausias komplimentas, kurio esate sulaukusi apie savo kūrybą?
– Komplimentai, gražūs komentarai...Jų yra labai daug, ir nesinori ką nors išskirti – gal ateityje juos surinksiu...Bet aš norėčiau pacituoti 2017-aisiais metais jūsų „Palangos tilte“ parašytą jau į Anapilį iškeliavusio Donato Žuolio parašytą atsiliepimą, adresuotą man – jis nuostabiai tinka kiekvienam mūsų klubo nariui, kiekvienam žmogui. Donatas rašė: „Pamatęs žmogų, negali žinoti, kokį kūrybinį potencialą jis turi., kokius rūpesčius ir kokius sumanymus su savimi nešiojasi. Pavyzdžiui, kad būtų pagalvojęs, kad buvusi Palangos duonos gamyklos direktorė Nijolė Fultinavičienė, reiki ir principinga vadovė, yra tokia poetiška jautrios širdies asmenybė.“
– Kas finansiškai padėjo jums išleisti knygelę? Kur ją galima įsigyti?
– Išleist knygą skatino, ragino ir drąsino daug kas, bet ypač esu dėkinga savo sūnums, o ypač Sauliui F. suteikusiam finansinę paramą.
– Ar dirbtinio intelekto eroje eiilėraščiai dar randa savo skaitytoją ir klausytoją?
– DI nuo mūsų vyresnio amžiaus žmonių dar yra kol kas tolokai...
– Ar galite ekspromtu parašyti ketureilį, skirtą „Palangos tiltui“?
– Kiekvieną penktadienį, ankstyvą rytą,
Mes skaitome laikraštį „Palangos tiltas“.
Čia randam naujienas, skelbimus, žinias,
Politikų straipsnius...kūrybos kertelėje – eiles
Jums linkim sėkmės ir skaitytojų daug,
Kiek jūroj bangelių, tai šitiek maždaug
– Ačiū
Komentarai 0
Parašykite komentarą
Komentarų kol kas nėra.