Vaikų reabilitacijos sanatorija „Palangos gintaras“ nutiesė tvirtą tiltą su Ukraina – sanatorijos direktoriaus Sauliaus Deveikio kvietimu, įstaigoje lankėsi ir gerosios patirties sėmėsi bei savąja pasidalijo Kijevo vaikų regioninės ligoninės medicinos direktorius, vaikų chirurgas, urologas Evgen Sliepov ir jo žmona, medicinos psichologė Oksana, dirbanti su vaikais, kuriuos karas palietė tiesiogiai – mažųjų tėvai kariauja, yra žuvę ar dingę be žinios.
„Tokia rami ir dvasinga Palanga mums buvo kaip stebuklas. Mūsų miestukas Boyarka, kuriame yra mūsų ligoninė, ir kuriame aš pats su savo šeima gyvenu, tokia ramybe dvelkė prieš karą. Tačiau ranka pasiekiama jūra Palangą daro išskirtine,“ – „Palangos tiltui“ sakė E. Sliepov. Skaitykite visą straipsnį naujame laikraščio „Palangos tiltas“ numeryje.
Boyarka yra maždaug 13-15 kilometrų nuo Kijevo, joje gyvena apie 40 tūkstančių žmonių.
Tiesą pasakius, Evgen pažintis su Lietuva – ir su Palanga – įvyko anksčiau, Jurijui Karpovičiui, žinomam palangiškiui gydytojui reabilitologui su ukrainietiškomis šaknimis, pasiūlius įvairaus rango turnyrams ir čempionatams suburti Ukrainos gydytojų futbolo rinktinę.
„Jis mums aplankė pernai, jau dalyvavome tokiame pasaulio čempionate. Vykstant karui, rengiame ir Ukrainos gydytojų futbolo čempionatą, net paplūdimio futbolo čempionatą,“ – sako E. Sliepov.
Kai Ukrainos pirmoji ledi Olena Zelenska paskelbė iniciatyvą vietos ligoninėms aktyviai ieškoti ligoninių partnerių visoje Europoje, E. Sliepov, kuris medicinos direktoriumi Kijevo regioninėje ligoninėje dirba truputį daugiau nei metus, nė akimirką nesuabejojo, pas ką dėl to kreiptis – pas J. Karpovičių Palangoje.
„Taip mes su žmona Oksana šią vasarą atsidūrėme „Palangos gintare“, kuri yra žinoma ne tik Lietuvoje, bet ir už jos. Išgirsti iš jos specialistų, jos direktoriaus Sauliaus Deveikio, kaip čia pas jus atliekama ir organizuojama vaikų reabilitacija, mums buvo labai svarbu – mūsų ligoninė teikia ją ne tik vaikams, gimusiems su įvairiomis sveikatos bėdomis, bet ir vaikams, patyrusiems psichologines traumas jau vykstant karui,“ – pasakojo Kijevo regioninės vaikų ligoninės medicinos direktorius.
Fronto linija 2022-ųjų pavasarį driekėsi vos už aštuonių kilometrų nuo ligoninės, kurioje yra 346 lovos. Dauguma jų – nuolat užimtos, o vykstant karui, kai kurie vaikai joje praleidžia žymiai daugiau laiko ir dėl labai liūdnos priežasties – jiems, našlaičiams, nėra kur grįžti...
Paklaustas, kas jį nustebino „Palangos gintare“, E. Sliepov sakė: „Stipri vaikų su autizmu reabilitacija. Mes vaikų psichiatrijos skyrių savo ligoninėje palyginus neseniai atidarėme, tačiau vaikų su autizmu iki šiol labai neišskyrėme. Geroji tokių vaikų reabilitacijos patirtis „Palangos gintare“ mus skatina į tai pažvelgti atidžiau,“ – sakė ukrainietis gydytojas.
Jam ir jo psichologei žmonai didelį įspūdį žinomoje vaikų sanatorijoje Palangoje padarė ir vaikų relaksacijos kabinetai.
„Įrengti su išmone, kelia nuotaiką, įdomūs įrenginiai. Ypač jie buvo įdomūs mano žmonai, kuri yra pasiryžusi tokius kabinetus įrengti ir mūsų ligoninėje,“ – sakė pašnekovas.
„Džiaugiamės, kad galėjome pasidalinti savo gerąja praktika taikant medicininę reabilitaciją vaikams „Gintaro“ sanatorijoje bei sužinoti, kaip ji teikiama Kijevo vaikų regioninėje ligoninėje,“ – sakė S. Deveikis.
Gydytojas iš Ukrainos ypač prisimena pirmąsias karo savaites.
„Buvo baisu. Buvo šaudoma į išvykstančias mašinas, net su vaikais. Tvyrant sąmyšiui ir suirutei, kai kurie vaikai buvo atskirti nuo tėvų. Ypač prisimenu tokį atvejį: iš karo zonos sprunkančius tėvus sušaudžius mašinoje, mums į ligoninę atvežė jų septynmetę, kulkų sužeistą dukrelę, dar šoke,“ – prisiminė E. Sliepov.
„Kitu atveju, kūdikis gimė sunkios būklės gimdymo namuose Kijevo regione, jį atvežė mums. Tačiau kilus karui, tėvai negalėjo pasiekti mūsų ligoninės. Tik po savaitės jiems pavyko išsprukti iš okupacijos zonos ir išvysti savo jau gerokai pasitaisiusį kūdikį,“ – pasakojo jis.
Anot E. Sliepov, ypač pirmais karo metais, pažymėtais daugybės raketų sprogimų, ligoninėje buvo daug vaikų, ne tik patyrusių didelių psichologinių traumų, bet ir su pažeista klausa, net su skeveldromis ar šautinėmis žaizdomis kūnuose.
„Įsijungus oro pavojaus signalui, net skrendant lėktuvui, kai kurie vaikai iki šiol pradeda verkti ar puola slėptis. Tokias patirtas psichologines traumas yra labai sunku įveikti net padedant specialistams,“ – sakė E. Sliepov.
„Su Evgen aptarėme galimybes priimti į mūsų sanatoriją reabilitacijai karo tragediją išgyvenančius vaikus su negalia iš Ukrainos,“ – „Palangos tiltui“ sakė S. Deveikis.
Prasidėjus karui, „Palangos gintaras“ įdarbino beveik dešimtį įvairių sričių reabilitacijos ukrainiečių specialistų.
„Esame labai dėkingi „Palangos gintarui“ ir jo direktoriui Sauliui Deveikiui už svetingumą ir rūpestį, esame dėkingi visai Lietuvai už jos milžinišką pagalbą Ukrainai,“ – dėkoja E. Sliepov, kuris taip pat lankėsi Klaipėdos vaikų ligoninėje.
Jis tikisi, kad pavyks įgyvendinti kartu su „Palangos gintaras“ direktoriumi aptartą idėją į „Palangos gintarą“ reabilitacijai atvežti mažųjų ukrainiečių.
„Jiems Palanga būtų kaip pasaka,“ – įsitikinęs E. Sliepov, Kijevo vaikų regioninės ligoninės medicinos direktorius, kuris su žmona augina 10 metų sūnų.




Komentarai 1
Parašykite komentarą
Gintaro direktorius svetingas pasirodo. Taip gražiai priėmė svečius ir apkabino svečio žmoną. Svarbu, kad ir vaikų iš Ukrainos pasikviestų reabilitacijai. Bravo direktorius ir draugystės tiltas su Ukraina !