Kiti laikai, kiti vėjai. O jaunimas ar blogesnis?

Keičiasi laikai, keičiasi vaikai? Ar tai tiesa? Ką matydavo jie prieš daug metų ir ką jie mato dabar? Kokius rūbus nešiodavo anksčiau, ir kokius šiandien, kokios muzikos klausėsi ir kas dabar jiems grojama? Neretai iš tėvų išgirstame – mūsų laikais būdavo kitaip.

Persikelia į virtualią erdvę

Pažiūrėkime, kokie buvo animaciniai filmukai prieš dvidešimt metų. Pamokantys gyvenimo taisyklių, santykių su žmonėmis, švelnūs ir gyvenimiški. Šiandien įsijungę televizorių vaikai mato smurtą, ginklus, pyktį, agresiją.

Anksčiau gatvėse, kiemuose, pievose burdavosi vaikai ir žaisdavo kvadratą, slėpynes, tinklinį, „dramblį“, mergaitės lėlėmis žaisdavo šeimas. Šiandien šeimose dažnas vaizdas, kad vaikus sunku atitraukti nuo kompiuterių. Tarytum visi žaidimai, visas gyvenimas persikėlė į virtualų pasaulį.

Žmogus negimsta būti blogas

Tačiau ar jaunimas dėl to tikrai yra blogesnis?

„Tikrai ne. Taip, kiti laikai, kiti vėjai. Bet kodėl jaunimas turėtų būti blogesnis? Nėra išvis blogo žmogaus. Gali būti netinkamas elgesys, ne toks, kokio kiti žmonės tikėjosi. Pats žmogus apskritai yra vertybė. Filosofai sako, kad pats žmogus yra problema“, – sakė Klaipėdos socialinės ir psichologinės pagalbos centro vadovė Dalia Puidokienė.

Anot jos, sovietmečiu „Na palauk“ filmuke taip pat buvo daug smurto. Tik gal jis kiek subtilesnis buvo nei šiais laikais. Dabar taip, prievartos, agresijos apstu. Tačiau, kas tuos filmukus kuria? Tie patys žmonės, ankstesnė karta.

Apstu prievartos

„Prievartos dabar yra visur, ne tik filmukuose, bet ir mokyklose, šeimose, gatvėje. Iš kur ji kyla? Ar ne iš vadinamo paties senimo? Gal jis sukuria tokią aplinką ir perduoda savo palikuonims. Žmogus negimsta būti blogu. Jis išmoksta to iš aplinkos“, – kalbėjo D.Puidokienė.

Anot jos, jei žmogus pradeda galvotai blogai, tai ir gyvena blogai. Patys suaugusieji  turi norėti geresnio gyvenimo, tada ir ateinančios kartos bus geresnės.

„Jaunimas kaip tik dabar yra įdomus, išsilavinęs, norintis daug žinoti, siekiantis naujovių“, – teigė D.Puidokienė.

Keičiasi ne į blogąją pusę

Jai pritarė ir Palangos senosios gimnazijos direktorius Algirdas Karačionka.

„Nemanau, kad jaunimas yra blogesnis. Kiekviena karta atstovauja savo laikmetį. Mes turime labai gražų jaunimą“, – tikino jis.

Mokyklos vadovas pastebėjo, kad gražių dalykų yra daugiau nei blogų. Tačiau koks vienas blogas įvykis „nurašo“ visą gėrį. Taip žmonės, jo teigimu, neturėtų mąstyti.

A.Karačionka mokykloje dirba jau trisdešimtus metus. Savo akimis matė, kaip keičiasi jaunimas.

„Tačiau nereiškia, kad į blogąją pusę. Dabar jaunuoliai yra laisvesni, labiau žino ko nori, turi didesnį pasirinkimą ir didesnių galimybių. Iš jų daug gali pasimokyti ir suaugusieji – idėjų ir panašiai. Niekas nemėgsta priekaištų, bet kartais reikia ir kontrolės. Apie jaunimą aš galiu kalbėti tik iš gerosios pusės“, – kalbėjo Palangos senosios gimnazijos vadovas.

Jaunimas nėra blogesnis!

Palangos moksleivių klubo direktorė Rūta Gecienė nesutinka, kad jaunimas dabar yra blogesnis.

„Kodėl ir kuo jis turėtų būti blogesnis?“ – retoriškai klausia direktorė.

Anot jos, laikmečio ženklai – naujosios technologijos – labiausiai turi įtakos dabartinio jaunimo gyvenimui.

„Ir ne tik jų. Mūsų visų. Bet negali užmerkti akių prieš technologijų vystymąsi ir sakyti, kad tegul jos žengia atskirai. O mes – atskirai“, – svarsto Moksleivių klubo direktorė.

Ji prisimena savo vaikystę ir paauglystę, kuomet, auklėjant jaunimą, buvo dažniausiai griebiamasi griežtumo ar net diržo.

„Nereikia nė sakyti, kad diržas jau nėra auklėjamoji priemonė“, – šypsosi palangiškė. Ji priduria: „Anksčiau buvo manoma, kad kuo anksčiau vaiką lenksi prie fizinio darbo, kuo vaikas ilgiau dirbs, tuo jis geresnis ir sąžiningesnis išaugs. Žinoma, jokių kalbų apie darbo ir vaikų teises nebuvo“.

Ji nesutinka su tais vyresnio amžiaus žmonėmis, kurie, patys ignoruodami arba bijodami technologijų, yra įsitikinę, kad jos tik „gadina“ jaunimą.

„Nesąmonė ir viskas. Ką čia gali daugiau pridurti? Internetas – ir neišsemiamas žinių šaltinis, atveriantis neribotas galimybes. Žinoma, yra ir kita jo pusė – kai jauni žmonės tampa nuo jo priklausomi. Kaip ir bet kuri priklausomybė, tai – žalinga“, – sako R. Gecienė.

Kitiems „užkliūva“ ir mokinių mobilūs telefonai. Ne Moksleivių klubo direktorei.

„Keistai atrodo, kad kai kurie mokytojai niurzgia, kad paauglys turi mobilųjį telefoną. O kaip be jo šiais laikais? Žinoma, kai pypliai juos turi – irgi kraštutinumas“, – sako neformalaus ugdymo įstaigos vadovė.

Anot jos, visais laikais buvo „visokio“ jaunimo. „Net ir tais laikais, kai jaunimas  buvo verste verčiamas dirbti, prisigalvodavo įvairių išdaigų“, – sako moteris.

Ji teigia, kad kitokie visuomeniniai-darbo santykiai lemia kitokias jaunimo darbo galimybes dabar.

„Yra daug mokinių, norinčių dirbti, tik ar gali jie tai lengvai padaryti? Valstybės politika neskatina paauglius dirbti“, – įsitikinusi R. Gecienė.

Ji sako, kad jaunimui gerokai lengviau įsidarbinti, pavyzdžiui, Kretingoje ar Šventojoje.

„Jaunimas ten net pas ūkininką nesibodi dirbti, kad tik darbo būtų“, – sako pašnekovė.

Ji sutinka, kad nemažai jaunimo kurorte yra gan išlepę.

„Kažin, ar palangiškius lengvai įkalbinsi dirbti pas ūkininką“, – sako R. Gecienė.

  Straipsnis skelbiamas „Palangos tiltui" vykdant Spaudos, radijo ir televizijos rėmimo fondo (SRTRF) projektą „Mes-juros vaikai".