Klaipėdos miesto jūros šauliai iškilmingai paminėjo 100-etį

Vakarų (Jūros) šaulių 3 – sios rinktinės šimtmečio programa prasidėjo šv. Mišiomis Marijos Taikos Karalienės bažnyčioje Klaipėdoje. Iškilmingas šaulių rinktinės kovinės vėliavos pagerbimas, skamba Lietuvos Respublikos himnas, tylos minute pagerbiami žuvusieji už Lietuvos laisvę ir nepriklausomybę, siunčiama delegacija su gėlių puokštėmis prie 1923 m. sukilėlių paminklo Klaipėdos skulptūrų parke. Šv. Mišias aukojusio kariuomenės kapeliono Remigijaus Monstvilo pamoksle šiltai paminėti Klaipėdos šaulių ir savanorių karių pasiaukojamo patriotizmo pavyzdžiai, bet labiausiai džiugina nūdienos šaulių sėkmingai atkuriamos kovų ir darnaus darbo tradicijų Tėvynės meilės dvasia švytintys pavyzdžiai.

Istorijos m. dr. prof. Vasilijaus Safronovo pranešime pabrėžiamas šaulių vaidmuo Klaipėdos įvykiuose ir XX rinktinės įkūrimo reikšmė 1923 metais. Dar iki Klaipėdos krašto prijungimo prie Didžiosios Lietuvos čia jau  aktyviai veikė „slaptųjų šaulių“ būreliai, kurie tapo pagrindine kovos jėga istorinėmis 1923 m. sausio 10 – 15 dienomis. 1923 m. kovo 18 d. jau pradėta aktyvi klaipėdiečių šaulių organizacinė veikla – išrinkta valdyba, gegužės 1d. oficialiai įsteigta pati rinktinė, birželio 7 d. suformuotas pirmasis Klaipėdos šaulių būrys, o gruodžio 27 d. šaulių rinktinės būrių atstovų suvažiavime Šilutėje priimtas nutarimas dėvėti žalsvos spalvos uniformą, kurios modelį netrukus patvirtino LŠS Centro valdyboje.

Dar tebevyraujant senajai vokiečių tvarkai, rinktinė Klaipėdos krašte jau pradėjo pirmuosius pertvarkymus – atidarė pirmuosius lietuviškus knygynus, turėjo net 12 chorų, du pučiamųjų instrumentų orkestrus, teatrą ir sporto klubą, įsteigė sėkmingai veikiančius lietuvių kalbos kursus. Nuo 1924 m. leido savaitraštį „Pajūrio sargas“, o nuo 1927 m. – „Klaipėdos garsas“. 1934 m. įsteigtas Klaipėdos Jūrų šaulių būrys, kuris būriavimo reikalams turėjo jau savo laivą.

Po 1939 m. žodinio Vokietijos ultimatumo dėl Klaipėdos perdavimo, nesant jokio tarptautinio palaikymo, nustojo gyvuoti ir Klaipėdos šaulių rinktinė. Po 50 metų okupacijos, dar  nepriklausomybės atkūrimo išvakarėse, 1990 m. sausio 10 d. susirinkę klaipėdiečiai V. Vaškys, J. Šilinskas, J. Montrimas ir A. Sadauskas nutarė atkurti Klaipėdos šaulių būrį ir sudarė iniciatyvinę grupę. Vasario 2 d. įvyko steigiamasis susirinkimas, kuriame dalyvaujant Klaipėdos, Šilutės, Pagėgių, Priekulės, Šilalės ir Plungės atstovams sėkmingai atkurta ir krašto šaulių rinktinė.

Šventės dalyvius nuoširdžiai pasveikino Klaipėdos miesto savivaldybės meras p. Arvydas Vaitkus, Šilutės rajono meras p. Vytautas Laurinaitis, Klaipėdos rajono meras Bronius Markauskas. Šventėje daug gerų minčių pareiškė Lietuvos šaulių sąjungos vadas pulkininkas leitenantas Linas Idzelis, po sveikinamosios kalbos buvo paskelbti jo įsakymai, kuriais rinktinės įkūrimo šimtmečio proga už iniciatyvumą, atsakingumą, pavyzdingą pareigų vykdymą, aktyvią šaulišką veiklą Tėvynės labui visam būriui LŠS narių pareikštos padėkos, suteikti įvairių laipsnių Šaulių Sąjungos pasižymėjimo ženklai „Už nuopelnus šaulių sąjungai“, paskirtos vardinės dovanos.

Labiausiai Palangos kultūros ir jaunimo centro „Jūros šaulių“ choro dalyviai džiūgavo išgirdę LŠS Vakarų (Jūros) šaulių 3 – sios rinktinės vado Rolando Lukšo paskelbtą 2023 m. gegužės 29 d. įsakymą Nr R1 – 52  dėl apdovanojimo LŠS atminimo ženklu „Klaipėdos sukilimui 100 metų“ Rimgaudą Juozapavičių už ilgametį ir nuoširdų vadovavimą Palangos šaulių vyrų chorui. Šimtmečio atminimo ženklu apdovanotas ir Palangos kuopos vadas Adolfas Sendrauskas.

Vakarų (Jūros) šaulių 3 - sios rintinės šimtmečio renginio programą užbaigė šventinis koncertas, kuriame Eglės Sirvydytės dainą „Mano namai“ atliko jaunoji šaulė Beatričė Margevičiūtė, jaunieji šauliai Milėja Bičkaitytė, Danielė Baltmiškytė ir Ainius Penkauskas atliko kurinį „Dievas davė“ iš roko operos „Jūratė ir Kastytis“. Penkias karinio pobūdžio dainas žiūrovams padainavo Palangos kultūros ir jaunimo centro „Jūros šaulių“ choras vadovaujamas Rimgaudo Juozapavičiaus. Šauniai koncertą užbaigė Artūro Petrokos muzikinė grupė „Pečius griūn“.

LŠS narys Donatas Žuolys