Kokius istorijos vadovėlius skaito Mėguvos rinkimų apygardos seimūnas K. Neimantas ir visa „Nemuno aušra“ – gal Lavrovo „Istorija Litvy“ ?

Mėguvos rinkimų apygardos, į kurią įeina Palanga, Seimo narys Karolis Neimantas gegužės 6 dieną balsavo už tai, kad būtų svarstomas klausimas atimti valstybės vadovo statusą iš Vytauto Landsbergio. 

Tai neliko nepastebėta Šarūno Vaitkaus, Palangos mero ir Tėvynės Sąjungos -LKD Palangos skyriaus pirmininko.

„Džiaugiuosi, kad Seimas rytinio posėdžio pradžioje išbraukė šį klausimą iš darbotvarkės. Už tai, kad nebūtų svarstoma, balsavo 86 seimo nariai, susilaikė 4, tačiau istorinės satisfakcijos pageidavo 29 parlamento atstovai, tarp jų – praktiškai visa „Nemuno aušros“ frakcija ir, deja, mūsų Mėguvos vienmandatėje apygardoje išrinktas K. Neimantas,“ – Š. Vaitkus gegužės 7 dieną paskelbė įrašą Facebook.

Jis pastebi, kad K. Neimantas gimė 1991 metų pabaigoje, jau Nepriklausomoje Lietuvoje. 

„Anuomečių sudėtingų ir labai įtemptų laikų jis nei matė, nei prisimena. Jis nematė pirmųjų Aukščiausiosios Tarybos - Atkuriamojo Seimo posėdžių, nepatyrė Lietuvos žmonių euforijos ir ryžto paskelbus Nepriklausomybę, didžiulis nerimas ir kruvinieji Sausio 13 – osios įvykiai jam taip pat tėra žinomi tik iš nuogirdų,“ – skelbia mero įrašas.

„Neabejoju, kad kiekvienas bent šiek tiek Lietuvos istorija besidomintis pilietis žino: 1990 metais atkūrus Nepriklausomybę, Prezidento institucija dar neegzistavo, o valstybės vadovo funkcijas pagal laikinas konstitucines nuostatas vykdė Aukščiausiosios Tarybos pirmininkas. Šias pareigas tuomet ėjęs profesorius Vytautas Landsbergis faktiškai atliko prezidento vaidmenį – vadovavo valstybei, priiminėjo esminius sprendimus, pasirašinėjo teisės aktus, organizavo šalies gynybą ir atstovavo Lietuvai tarptautiniu mastu.“

„Nežinau, kokius istorijos vadovėlius skaito Mėguvos apygardoje išrinktas seimūnas ir visa jo frakcija seime balsavę už Vytauto Landsbergio nuopelnų Lietuvos Nepriklausomybei sumenkinimą. Gal „Istorija Litvy“ („Lietuvos istorija“), kurią šiomis dienomis išleido Maskva, o įžangą parašė Rusijos užsienio reikalų ministras Lavrovas?“ – stebisi Š. Vaitkus.

Analitikai pažymi, kad šis „leidinys“ – tai dalis plataus masto informacinės kampanijos, kuria siekiama ne tik diskredituoti Lietuvos istorinę tapatybę, bet ir pateisinti galimus ateities veiksmus prieš ją.

„Ar ne to paties – Lietuvos istorinės ir politinės Nepriklausomybės tapatybės diskreditavimo – siekė balsavusieji už tai, kad Vytauto Landsbergio asmenybė ir šio žmogaus nuopelnai būtų voliojami purvinu skuduru?“ – retoriškai klausia kurorto meras.

„Mano manymu, vakarykštis Seimo nario Karolio Neimanto balsavimas – tai lyg spjūvis palangiškiams į veidą. Palanga nuo seno garsėja dešiniosiomis pažiūromis, čia gyvena gausi politinių kalinių, tremtinių ir Sąjūdžio rėmėjų bendruomenė. Ignoruoti šių žmonių požiūrį – mažiausiai nepagarbu. Jei kam nors nepatinka Landsbergis ar konservatoriai – tebūnie. Politikoje nuomonių skirtumai yra neišvengiami. Tačiau tai neturėtų tapti pagrindu šluostytis kojas į mūsų valstybės istoriją,“ – sako įrašas.

„Tad už ką balsavo mūsų atstovas? Už Palangos žmones? Už tuos, kurie išgyveno tremtį, kūrė Sąjūdį, tikėjo laisve ir jos siekė?“ – Š. Vaitkus klausia retoriškai.

„Labai norisi tikėti, kad tai klaida. Kad tai nesupratimas. Bet viduje labai gaila. Nes toks balsavimas – tai ne tik politinis sprendimas. Tai pasirinkimas, kuris skaudina. Ne todėl, kad tai Landsbergis. O todėl, kad tai – mūsų istorija. Ir ji nusipelno pagarbos,” – Š. Vaitkus baigia įrašą.

PT inf.