Kol buvo gyvas ir kūrė, visi plojo ir žavėjosi, kai mirė – neįdomūs ir tapybos darbai (VISĄ STRAIPSNĮ SKAITYKITE PENKTADIENĮ LAIKRAŠTYJE "PALANGOS TILTAS")

Iškiliausių pasaulio ir Lietuvos menininkų darbus, net ir po jų mirties, neretai graibstyte graibsto muziejai, privatūs kolekcionieriai ar miestų, kuriuose jie darbavosi, valstybės ar vietos municipalitetų remiami muziejai, tačiau Palangai, regis, nelabai rūpi žinomų miesto dailininkų kultūrinio paveldo išlikimo reikalai. Ypač jei tie dailininkai – jau Anapus.
„Savo mirusio vyro (žinomo Palangos dailininko Jono Vaišės – L.J.) paveikslų siūliau veltui ir Savivaldybei ir miesto muziejui, tačiau išgirdau tą patį „ne“: girdi, reikia tokį turtą aprašyti, įforminti, be to, būtina numatyti erdves jų ekspozicijai. Toks įspūdis, kad visiems būtų mažiau galvos skausmo, jeigu jo paveikslų visai nebūtų,“ – „Palangos tiltui“ sakė Gražina Vaišienė, žinomo dailininko našlė.