Konferencijoje „Darniojo turizmo plėtra Lietuvoje“ dėmesys – profesiniam rengimui

VšĮ Kauno paslaugų verslo darbuotojų profesinio rengimo centro (KPVDPRC) Kurorto verslo skyriaus praėjusį penktadienį surengta konferencija „Darniojo turizmo plėtra Lietuvoje“ sukvietė visą būrį garbingų svečių – joje dalyvavo Švietimo ir mokslo ministras Dainius Pavalkis, Seimo narė Vincė Vaidevutė Margevičienė, Trakų rajono meras Vytautas Zalieckas, Birštono savivaldybės merė Nijolė Dirginčienė, Klaipėdos universiteto Rekreacijos ir turizmo katedros vedėja profesorė Aušrinė Armaitienė, Lietuvos sveikatos mokslų universiteto Reabilitacijos klinikos vadovas profesorius Aleksandras Kriščiūnas, VšĮ Kauno paslaugų verslo darbuotojų profesinio rengimo centro direktorė Laimutė Anužienė, turizmo sektoriaus atstovai. Konferencijoje pasisakė ir Palangos miesto savivaldybės Investicijų ir plėtros skyriaus vedėja Irena Šatkauskienė.

VšĮ KPVDPRC Kurorto verslo skyrius rengia
poilsio paslaugų agentus
„VšĮ KPVDPRC Kurorto verslo skyriaus veikla yra orientuota į turizmo sektoriaus darbuotojų rengimą, todėl mūsų skyrius ėmėsi iniciatyvos suorganizuoti tokią konferenciją. Tikimės, kad šalies kurortų merams, turizmo sektoriaus atstovams, dalyvaujant ministrui D. Pavalkiui, pavyko geriau suprasti, kokia linkme juda profesinis turizmo darbuotojų rengimas, kokios yra darnaus turizmo kryptys ir tendencijos“, – „Palangos tiltui“ sakė VšĮ Kauno paslaugų verslo darbuotojų profesinio rengimo centro (KPVDPRC) Kurorto verslo skyriaus mokytoja Juventa Vitkuvienė.
Diskusija nuo pagrindinės konferencijos temos dažnai nukrypdavo į profesinio parengimo klausimus.
Ministras D. Pavalkis pabrėžė, kad darnusis turizmas – labai svarbus, bet dar svarbesnis yra jaunimo darnus, subalansuotas ir kokybiškas paruošimas profesinei veiklai.
„Yra daug spręstinų klausimų, – sakė ministras. – Pavyzdžiui, jaunimo bedarbystė, nepakankama jaunimo profesinio rengimo kokybė, įvairių pakopų mokymo neatitikimas. Pavyzdžiui, kokius santykius profesinės mokyklos turėtų užmegzti su kolegijomis, koks universitetų vaidmuo. Gerai, kad šioje konferencijoje buvo įvardintos šios problemos“.

Svarbu kelti profesinio mokymo pedagogų
kvalifikaciją
Seimo narė V. V. Margevičienė pastebėjo, kad šalyje nėra auštosios mokyklos, kuri rengtų profesijų mokytojus.
„VšĮ Kauno paslaugų verslo darbuotojų profesinio rengimo centras jau seniai tai daro. Profesinis mokymas labai pagerėtų, jeigu mokytojai, išmanydami savo amatą, siektų ir profesijos teorinių žinių kėlimo“, – pastebėjo Seimo narė.
Ji pabrėžė, kad profesinio rengimo centrai turėtų dar aktyviau sudaryti bendradarbiavimo sutartis su darbdaviais – suteikti būsimiems specialistams kuo daugiau praktinių žinių.
Sutikdamas su parlamentare, ministras sakė, kad „yra nenormalu“, kad iš dvidešimties siuvimo mokytojų tik keletas gali pasiūti, pavyzdžiui, suknelę.
„Tokių pavyzdžių yra nemažai, – sakė D. Pavalkis. – Energetika, Europos Sąjungos plėtra ir jaunimo bedarbystė yra, ko gero, trys didžiausios problemos visoje Europos Sąjungoje. Ir bedarbystė pirmiausia turėtų būti įveikiama per profesinį mokymą“.
Ministras pastebėjo, kad per daugiau kaip dvidešimt nepriklausomybės metų nepavyko pakeisti požiūrio į profesinį mokymą.
„Kita vertus, blogai, kai iš darbdavių apie tokias mokyklas baigusius jaunuolius girdi, kad jie nieko nemoka“, – sakė ministras.
Jis teigė, kad švietimo sistemą būtina taip pertvarkyti, kad ji ruoštų ne tik kvalifikuotus, bet ir paklausių specialybių specialistus.
„Deja, vis dar yra daug „štampavimo“. Iš esmės, mes vis dar dažnai ruošiame bedarbius“, – pastebėjo ministras.
Jis teigė, kad ministerija, bendradarbiaudama su kitomis žinybomis, artimiausiu metu ketina paruošti taip vadinamą galimybių įsidarbinti įvertinimo žemėlapį, kuris, tikimasi, leis geriau jauniems žmonėms nuspręsti, kokią specialybę rinktis.

Kad nebūtų „atitrūkę“ nuo tikrovės
Birštono merė N. Dirginčienė pritarė, kad vis dar trūksta gerai parengtų specialistų.
„Reikėtų pakoreguoti profesinių mokyklų programas, galbūt jas vykdyti būsimų darbdavių bazėse, kad atėję į kurortus dirbti mokyklas baigę specialistai būtų labiau kvalifikuoti, „neatitrūkę“ nuo tikrovės“, – sakė merė.
Įveikti jaunimo nedarbui Lietuva tikisi iš ES gauti apie 800-900 milijonus litų 2014-2020 metais.
„Dar daug kas dėl šių lėšų neaišku, bet žinoma, kad pirmiausia bus skatinama amatininkiškos profesijos, meistrystė, praktinių įgūdžių suteikimas“, – sakė ministras D. Pavalkis.
Profesorius A. Kriščiūnas pastebėjo, kad vienas ir svarbiausių darniojo turizmo tikslų – skatinti sveikatos ir reabilitacijos turizmą.
„Poreikis tokios paslaugoms mūsų kurortuose yra didelis, todėl reikia siekti tobulinti ir kurti naujus sveikatingumo ir reabilitacijos paslaugų centrus, kurie orientuosis ne tik į šalies gyventojus, bet ir užsienio klientūrą“, – sakė A. Kriščiūnas.