Konkurencija tarp mokyklų – išpūstas dalykas?

Ne paslaptis, kad tarp mokyklų – ypač didesniuose miestuose – vyksta savotiška konkurencija: jau nuo seno yra susiklosčiusi nuomonė, kad vienoje geriau parengiami „tiksliukai“, kitoje – humanitarai, trečia apskritai laikoma „stipresne“. Tam tikros alyvos į ugnį šliūkšteli ir devinti metai žurnalo „Veidas“ skelbiami gimnazijų ir vidurinių mokyklų reitingai. O kaip Palangoje – ar egzistuoja konkurencija tarp mokyklų?

Kiekviena mokykla stengiasi

„Manau, kad tiek Palangoje, tiek kiekviename mieste konkurencija tarp mokyklų egzistuoja, – sako Šventosios pagrindinės mokyklos direktorė Valda Šarkienė. – Kiekviena jų stengiasi kuo daugiau ir kuo geresnių žinių apie save paskleisti, ir apskritai visomis išgalėmis stengiasi, kad į ją ateitų kuo daugiau mokinių“.

O dėl „Veido“ reitingų – direktorės nuomone, jų duomenys ne visai atitinka tiesą. V.Šarkienė sako pasigendanti juose objektyvumo, juolab kad vertinimo kriterijai nesą labai aiškūs. Čia ji įžvelgia ir kiek „nesveikos“ konkurencijos.

Konkurencijos nėra

„Palangoje konkurencijos nėra“, – atsakė „Baltijos“ pagrindinės mokyklos direktorius Alvydas Kniukšta. – O dėl „Veido“ reitingų – bet kas, kas reitinguojama, yra gerai. Vienus tie rezultatai nudžiugina, kitus gal nuliūdina, tačiau bet kuriuo atveju skatina pasitempti. Juk jeigu „užsiciklinsime“ tame pačiame lygyje, nebus jokių naujovių, nebus tobulėjimo“.

Vlado Jurgučio pagrindinės mokyklos direktorė Laimutė Benetienė tiesiai į užduotą klausimą – ar yra konkurencija tarp Palangos mokyklų – neatsakė: „Mes tiesiog dirbame savo darbą. Turime veiklos planą, strateginį planą ir juos įgyvendiname“.

O kalbant apie „Veido“ reitingus – pasak direktorės, kol jų mokyklai buvo ši informacija aktuali, buvo ja domimasi, ir, žinoma, kaskart pasidžiaugiama, jei rezultatai būdavo geresni nei praėjusiais metais – kiekvienai mokyklai tai malonu.

„Dabar mes pasidžiaugiame, kad Senoji gimnazija kasmet pasiekia vis aukštesnę vietą reitingo lentelėje. Ir mums, ir mokiniams, ir visai Palangai tai yra didelis pliusas“, – sakė L.Benetienė.

„Veido“ reitingai populistiniai

„Jeigu būtumėte uždavę klausimą apie konkurenciją prieš penketą ar šešetą metų, kai Palangoje buvo trys vidurinį išsilavinimą teikiančios mokyklos, kurios santykius aiškinosi iki teismų, atsakymas būtų buvęs kitoks, nei šiandien. O dabar mes – lyg monopolistai, ir nežinau, ar tai gerai, ar blogai“, – prabilo Palangos Senosios gimnazijos direktoriaus pavaduotoja ugdymo reikalams Zinaida Bružienė.

Pasiteiravus apie „Veide“ skelbiamus reitingus, Z.Bružienė sakė, jog jų rezultatų gimnazija nesureikšminanti. Juolab kad tuose reitinguose bent jau iki praėjusių metų būdavo pasigendama objektyvumo.

„Reitingas buvo sudaromas taip: imamas bendras abiturientų skaičius ir žiūrima, koks procentas jų įstojo į pirmąją pasirinktą aukštąją mokyklą. Yra buvę kuriozų: vienoje Aukštaitijos vidurinėje mokykloje buvo du abiturientai, vienas jų sėkmingai įstojo, procentas – 50, ir ši mokykla pakilo į labai aukštą poziciją“, – prisiminė direktoriaus pavaduotoja.

Pasak jos, reitingai nebūtų populistiniai, jeigu juos sudarinėtų rimtesnė institucija, tarkim, Nacionalinis egzaminų centras, turintis ir visų baigiamųjų, ir stojamųjų egzaminų rezultatus.

Ar konkurencija apskritai galima?

Į klausimą, ar egzistuoja konkurencija tarp Palangos bendrojo lavinimo mokyklų, Švietimo skyriaus vedėja atsakė ironišku kontrklausimu: „Konkurencija tarp kurių mokyklų, nes Palangoje yra viena gimnazija, viena pradinė ir trys pagrindinės mokyklos, iš kurių viena Šventojoje?“ 

„Jei kalbėtume bendrai, tai konkurencija tarp mokyklų nėra blogai, bet reikia paminėti, kad konkurencija turi vykti dėl kokybiško ugdymo, teikiamų paslaugų ir veiklų įvairovės, mokyklų išskirtinumas turi būti matomas vykdomuose projektuose ir ugdymo procese, nes pamokų pasirinkimo galimybes ir skaičių numato bendrieji ugdymo planai“, – teigia L.Valužienė.

Neneigia Švietimo skyriaus vadovė to, kad iki švietimo reformos, po kurios iš trijų vidurinių mokyklų Palangoje liko dvi pagrindinės ir viena gimnazija, konkurencijos tarp ugdymo įstaigų būta. Pasak jos, mokykla turi garantuoti kokybiškas švietimo paslaugas, o noras išsiskirti iš kitų – normalu.

Ne paslaptis, kad nors į mokyklas vaikai priimami vadinamu teritoriniu principu, kai kurie tėveliai nori, kad jų vaikas mokytųsi ne toje mokykloje, kurioje jam „priklauso“. Vedėjos pasiteiravome, kaip dažniausiai motyvuojami tokie norai ir kiek į juos atsižvelgiama?

„Taip pasitaiko tėvų prašymų, o motyvai labai paprasti: pavyzdžiui, kad tėvai dirba šalia mokyklos, kad brolis ar sesuo jau mokosi šioje mokykloje. Jeigu yra galimybė ir nepažeidžiame teisės aktų bei Tarybos nustatytos tvarkos, tokius tėvelių prašymus patenkiname“, – sako L.Valužienė.

Reitingai tikrosios situacijos neparodo

Prakalbus apie „Veido“ reitingus bei tai, kiek teisingai toks reitingavimas atspindi realią padėtį – ar tikrai įstojančių į aukštąsias mokyklas procentas geriausiai atspindi moksleivių žinių lygį? – L.Valužienė sakė mananti, jo šie reitingai neparodo tikrosios situacijos vertinant mokyklas.

„Manau, kad reitinguoti gimnazijų ir vidurinių mokyklų pagal vieną kriterijų – baigiamuosius egzaminus – negalima, nes paskutinieji metai rodo, kad  labai gerai mokyklą užbaigę mokiniai dažnai nestoja į aukštąsias mokyklas, o išvyksta į užsienį dirbti ir tik po kelių metų renkasi studijų programas. Nereikėtų pamiršti, kad ir aukštųjų mokyklų reikalavimai nėra vienodi, tad įstojimo į aukštąsias mokyklas procentas tikrai neparodo tikrojo mokinių žinių lygio. Nereikėtų prisirišti vien tik prie egzaminų rodiklio, nes šiandieninė švietimo sistema orientuota į kiekvieno vaiko individualių poreikių tenkinimą, o gabumai juk visų yra skirtingi“, – įsitikinusi Švietimo skyriaus vedėja.