Kovo 11-oji- šventė vyresniesiems, jaunimui – poilsio diena

Ką reiškia Kovo 11-oji šiuolaikiniams jaunuoliams? Ar ji žadina jaudulį, išaušęs rytas pabudina norą švęsti šį visos Lietuvos pasiekimą? Deja, kaip paaiškėjo, Lietuvos nepriklausomybės atkūrimo diena jaunimui jau baigia prarasti reikšmę. Po penkerių metų gimęs, 1995 metais kovo 11 dieną, palangiškis Erikas Kubilius teigia, jog ši diena jam visgi labiausiai asocijuojasi su gimtadieniu, ne su Lietuvos nepriklausomybės atkūrimo diena.

Nebėra sureikšminama

1990 m. kovo 11 d. Lietuvos Respublikos Aukščiausioji Taryba pasirašė Lietuvos nepriklausomybės atstatymo aktą, kuriame rašoma, kad atstatomas 1940 m. svetimos jėgos panaikintas Lietuvos Valstybės suvereninių galių vykdymas ir Lietuva nuo šiol yra nepriklausoma valstybė. Akte remiamasi 1918 m. vasario 16 d. pasirašytu Lietuvos nepriklausomybės aktu, kuris niekada nenustojo turėjęs teisinės galios. Šiemet jau skaičiuojami 21 metai nuo tos dienos. Dauguma jaunuolių, gimusių jau laisvoje Lietuvoje apie šią istorinę datą girdi iš vyresnių lietuvių, tačiau šio jausmo jie jau nebeišjaučia.

Kaip praėjusiais metais pasakojo istorinę datą gimusi vilnietė, jos vaikiškas klyksmas skambėjo išdidžiai, prasmingai, nors ir nedrąsiai žengiant į laisvą Lietuvą. Retas kuris jaunuolis vertina tą kovą, kaip daugelis vadina, dovaną, kurią padovanojo tėvai, seneliai, proseneliai. Meilė gimtinei šiuolaikinių jaunuolių rate nebėra taip sureikšminama, nes nežinomas jausmas, kaip buvo gyventa anuomet. O ir kaip pajausti, kuomet šis etapas jau pereitas.

Natūralu, jog patyrę kovos už laisvę skonį lietuviai visiškai kitaip vertina šią dieną, jiems tai pasiektas tikslas, kvėpavimas „laisvu oru“, nebe svetimu. Daug teko kovoti, jog galiausiai laisvė nebebūtų iliuzija.

Planuose ir užsienio šalys

„Lietuva – man pirmiausia yra mano gimtinė. Nors planuoju pasižvalgyti po pasaulį, tačiau čia ketinu sugrįžti“, - pripažino Senosios gimnazijos gimnazistas E.Kubilius. Vaikinas, lankantis krepšinio treniruotes, ketina savo ateitį sieti būtent su šia sporto šaka. Juo labiau, kad ši veikla jam puikiai sekasi. „Norėčiau išbandyti savo jėgas Ispanijoje“, - atskleidė jaunasis palangiškis.

Tai, jog jis gimęs būtent šią dieną – kovo 11-ąją – jam tai nėra labai svarbu. „Tiesiog tai mano gimtadienis. Tiesa, ši diena įsimintina tuo, jog draugai lengviau atsimena mano gimtadienį, be to, ir į mokyklą nereikia eiti“, - gerąsias svarbios Lietuvai datos puses įžvelgė jaunuolis, papasakojęs, jog kažkaip išskirtinai šios dienos niekaip nešvenčiantis, neminintis Lietuvos nepriklausomybės atkūrimo dienos.

Šiemet vaikinui sukanka 16 metų, svarbūs metai kiekvienam, pamažu žengiančiam į suaugusiųjų pasaulį, tad ir pats E.Kubilius neneigė, jog šią dieną tikrai švęs. Sutampant svarbioms datoms, tenka apgailestauti, jog kažkuri šventė visgi nukenčia.

Nebemiela ir gimtoji kalba?

Tai, jog Lietuvai jaunuoliai nebepuoselėja itin šiltų jausmų, įrodo ir aktyvi emigracija. Kaip ir E.Kubilius papasakojo, jog sieks tobulumo užsienyje, taip galvoja ir daugelis kitų jaunų žmonių. „Netgi kalba daugelis jau ne lietuviškai, o angliškai, bent jau siekia įterpti šios kalbos žodžių. Tai tarsi mada“, - pastebėjo E.Kubilius. Vadinasi, tai dėl ko teko kovoti lietuviams, išties nebetenka prasmės, lietuvių kalba jaunuoliams nebe tokia spalvinga, nebeužtenka žodžių išreikšti savo mintims.

Tai, jog šią dieną minėti reikia, neabejoja palangiškis pedagogas Antanas Kalanta, pats buvęs šių įvykių liudininkas. „Dėl laisvės kovojom, ji buvo svarbiausias tikslas“, - svarbiausią detalę įvardino pedagogas, pats sukdamasis tarp jaunų lietuvių, gimusių jau laisvoje šalyje ir nebegalinčių suprasti šios dienos svarbos.

Kaip teigė A.Kalanta, svarbiausios vertybės, kurias reikia puoselėti nepaisant įvairių laikmečių yra žmogaus tikėjimas, siekis drauge prireikus „nugriauti kalnus“, tai, ką ir padarė susivieniję lietuviai. Ši diena visuomet bus primenama ir švenčiama, išliksianti Lietuvos istorijos puslapiuose.