Kurhauzo restauracinis projektas bus parengtas 2018 metais

Palanga švenčia istorinį pasiekimą – po palankaus Klaipėdos apygardos teismo sprendimo, kuriuo buvo pakeistas Palangai nepalankus Palangos miesto apylinkės teismo sprendimas, ruošiasi medinės Kurhauzo dalies atstatymui. Nors kalbama, kad buvęs jos bendrasavininkas Gediminas Jacka susiruošė dėl jam priklausiusios dalies paėmimo apskųsti Lietuvą Strasbūro žmogaus teisių teismui, miesto meras Šarūnas Vaitkus nemano, kad valstybei gali tekti mokėti kompensaciją. Š. Vaitkus atsakė į „Palangos tilto“ klausimus.
– Ar jau aiški jos perėmimo miesto savivaldybės žinion tvarka? Kas bus padaryta šiais metais?
– Palangos miesto savivaldybės taryba praėjusią savaitę priėmė sprendimus, kuriais sutiko perimti šį turtą bei numatė lėšų miesto biudžete Kurhauzo medinės dalies restauracijos ir pritaikymo projektui rengti. Laukiame Vyriausybės nutarimo dėl minėto turto perdavimo Palangos miesto savivaldybei.
– Kada bus parengtas Kurhauzo medinės dalies restauracijos projektas? Kokie darbai bus padaryti už 10 tūkst. eurų, kuriuos miesto Taryba skyrė praėjusiame Tarybos posėdyje?
– Kurhauzo restauracinis projektas bus parengtas 2018 metais. Už šiemet Savivaldybės skirtas lėšas šis dokumentas bus pradėtas rengti.
– Kiek lėšų tam tikslui bus skirta kitais metais?
– Kultūros paveldo departamentas pirks Kurhauzo restauracijos ir pritaikymo projekto parengimo paslaugą, viešųjų pirkimų metu ir paaiškės, koks lėšų poreikis bus 2018 metais. Lėšų minėtam projektui parengti skirs ne tik Palangos miesto savivaldybė – finansiškai prie šio projekto prisidėti planuoja ir Kultūros paveldo departamentas.
– Ar savivaldybė turi ekspertų vertinimus dėl Kurhauzo medinės dalies būklės? Kada jie atlikti?
– Tokių vertinimų Savivaldybė neturi. Šis darbas bus viena iš Kurhauzo restauracijos ir pritaikymo projekto rengėjų užduočių.
– Kokią viziją turi savivaldybė atstatytoje medinėje Kurhauzo dalyje? Ar mato joje restoraną, pavyzdžiui?
– Parengus restauracijos ir pritaikymo šiandienos poreikiams techninį projektą paaiškės, kiek ir kokių patalpų bus medinėje Kurhauzo dalyje. Tuomet bus galima konkrečiai kalbėti apie tai, kas ir kuriose patalpose įsikurs.
Kas įsikurs restauruotoje medinėje Kurhauzo dalyje, spręs Savivaldybės taryba. Projekto rengimo metu Tarybai siūlysiu, kad ši pastato dalis būtų pritaikyta Palangos kultūros kolektyvams. Mano nuomone, čia turėtų būti kultūros centras: galėtų vykti šokių kolektyvų „Bočiai“, „Banguolis“ ir kitų repeticijos, taip pat galėtų atsirasti Palangos etnoklubo „Mėguva“ amatų centras – kūrybinės dirbtuvės.
– Kalbama, kad G. Jacka rengia ieškinį prieš Lietuvą Strasbūro žmogaus teisių teisme. Ar nėra pavojaus, kad jam tenkinus jo ieškinį, ne Savivaldybei, o valstybei gali tekti mokėti kompensaciją?
– Jokio pavojaus neįžvelgiu. Klaipėdos apygardos teismas 2017 m. birželio 30 d. priėmė neskundžiamą nutartį medinę Kurhauzo dalį paimti iš Jackų šeimos bei perduoti valstybei. Ši nutartis yra įsiteisėjusi, ir nemanau, jog valstybei gali tekti mokėti kompensaciją už tai, kad beveik prieš 15 metų sudegusiai kultūros vertybei jos savininkai padarė žalos.
Neskundžiamoje Klaipėdos apygardos teismo nutartyje konstatuojama, kad „teisėjų kolegijos vertinimu, nėra abejonės, jog atsakovai elgėsi aplaidžiai, nesiėmė pakankamų veiksmų dėl kultūros vertybės tinkamos priežiūros ir sutvarkymo, dėl to pastatas yra visiškai sunykęs“.
Už paimamus valstybės nuosavybėn išlikusius kultūros vertybės dalies fragmentus teismas nutarė priteisti iš valstybės atsakovams (Jackų šeimos nariams) solidariai 10 tūkst. 139,60 eurų. Tačiau taip pat priteisė iš Jackų šeimos narių solidariai 29 tūkst. 175,79 eurų Kurhauzo pastato daliai padarytos žalos atlyginimo.
Teismo nutartyje konstatuojama, kad „atsakovai, žinodami apie kultūros vertybei taikomą valstybinę apsaugą, nevykdė Lietuvos Respublikos nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugos įstatymo 14 straipsnio 1 dalies 1 punkto ir 3 dalies 1 punkto nuostatų reikalavimų, Reglamento nuostatų, elgėsi nerūpestingai ir neatidžiai ir po daugkartinių ieškovo rašytinių reikalavimų, įspėjimų, net taikytos administracinės nuobaudos už kultūros vertybės nepriežiūrą, atsiradusių defektų nepašalinimą ir statinio neapsaugojimą nuo neigiamo aplinkos poveikio neatliko būtinų veiksmų, kad saugotinas valstybės objektas, kaip Lietuvos kultūros ir istorijos paveldas, būtų išsaugotas ateinančioms kartoms. Dėl atsakovų neveiklumo, jiems nevykdant įstatymais ir kitais norminiais aktais nustatytų pareigų bei ieškovo privalomų paliepimų, atsakovams priklausanti medinė Kurhauzo dalis visiškai sunyko. Taip drastiškai sumažėjo jos vertė ir padidėjo išlaidos, būtinos šiam objektui konservuoti ir atstatyti. Tarp atsakovų neatliktų veiksmų ir atsiradusios žalos yra tiesioginis priežastinis ryšys“.
Tai pat teismas konstatavo, kad „esant nurodytoms aplinkybėms, Kurhauzo paėmimas iš jos savininkų nelaikomas konstituciniu nuosavybės teisių pažeidimu, nes pagal Lietuvos Respublikos Konstituciją nuosavybės teisė nėra absoliuti, ji gali būti ribojama įstatymu dėl nuosavybės objekto pobūdžio, dėl padarytų teisei priešingų veikų ir dėl visuomenei būtino ir konstituciškai pagrįsto poreikio, tai iš esmės atitinka bylos esmę“.
– Ką dar pabrėžtumėte?
– Sudegęs Kurhauzas nuo 2002 metų buvo Palangos gėda. Todėl medinės Kurhauzo dalies restauracija ir perdavimas kultūros bendruomenės reikmėms yra vienas iš svarbiausių skubiai spręstinų klausimų. Nieko nelaukdami imamės veiksmų, kad medinė Kurhauzo dalis, kuri per beveik penkiolika metų baigia visiškai sunykti, būtų prikelta naujam gyvenimui. Savivaldybės taryba kartu su Kultūros paveldo departamentu dės visas pastangas, kad šis ne tik Palangai, bet ir visai Lietuvai svarbus objektas būtų kuo greičiau restauruotas ir vėl tarnautų Palangos bei visos šalies gyventojams.