Kurorte rinkęsi žemaičiai patvirtinto ryžtą įkurti Lietuvos Karalystę

Gegužės 12-ąją Palangoje įvyko Pasaulio Žemaičių sueiga.

Kalbėta, kad Lietuvos Respublikos santvarkoje valstybės vadovai visiškai neorganizuoja nei lietuvių, nei žemaičių tikrosios istorijos išsiaiškinimo ir paskelbimo. Pasak kalbotyrininkų, seniausia Europoje pripažinta kalba – lietuvių kalba. Tačiau Respublikos valstybės vadovai neužtikrina jos išsaugojimo ir apgynimo nuo tarptautinių svetimybių, išsaugojimo kaip raktinės pasaulio kultūrų senovės kalbos, padedančios ir kitoms tautoms bei mokslui suvokti pasaulio vystymosi raidą, o tai atitiktų UNESCO organizacijos pasaulio kultūros paveldo tikslus, todėl pastebėta, kad Lietuvos valstybės politikai įstatymais neužkerta galimybių užsienio kalbų plitimu naikinti vietinių senbuvių kalbas.

Nepanaudoja galimybės senbuvių kalbą išsaugoti įregistruojant ją UNESCO organizacijoje, kad išsaugotų kaip pasaulio kultūros paveldą, saugomą tarptautinėmis konvencijomis.

Tarptautinės darbininkijos susikalbėjimo tikslams anglų kalbos neišraiškingumo kokybė – aiškiai per prasta suprantantiems žemaitiškai ir lietuviškai. Siekiant, kad politikai, valstybės tarnautojai ir kiti žmonės galvotų protingiau, būtina atstatyti ir ateičiai išsaugoti žynių sukurtas lietuvių ir žemaičių kalbas.

Aptarta, kad visose šalyse vietinių tautų senbuviai ir jų palikuonys geriausiai prisitaikę gyventi tomis gamtinėmis aplinkybėmis. Jie geriausiai suvokia toje vietoje veikiančias gamtines sąlygas, supranta vietinius gyvūnus, žino augalų savybes, geriausiai pajėgūs globoti naujuosius atėjūnus arba juos atgrasyti nuo toje vietovėje kūrimosi ir išnykimo.

Todėl būtina išsaugoti senbuvių kultūrą  ir žmones kaip vietinio patyrimo, aplinkos suvokimo bei tūkstantmečiais sukaupto paveldo išsaugotojus.

Kadangi Lietuvos įstaigos pakankamai pajėgios įgyvendinti aptartus tikslus, tikslinga pagerinti valstybės valdymą galingesniu politiniu, teisiniu ir dvasiniu instrumentu negu prezidentai, Seimas ir Vyriausybė. Todėl tikslinga atstatyti Lietuvos Karalystę su šiuolaikiškai patobulinta Karaliaus įstaiga bei Lietuvos Didžiąją Kunigaikštystę – kaip panašių tikslų šalių sandraugą dėl žemaičių ir kitų senbuvių tautų tikslų įgyvendinimo užtikrinimo platesne kaimynine apimtimi.

Vaidas LEKSTUTIS, Vaidas ŽELVYS