Kurorto paminklosauginis planas – brangi rekomendacija

Vienas svarbiausių kurorto planavimo dokumentų – paminklosauginis planas – dešimtmetį tąsomas po teismus. Dėl šio dokumento teisėtumo ne viename teisme buvo ginčijamasi. Šią savaitę Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, išnagrinėjęs faktines šio dokumento rengimo, tvirtinimo aplinkybes, paskelbė verdiktą, kad prieš dešimtmetį parengtas M.Ptašek planas yra rekomendacinio pobūdžio ir tai nėra norminis administracinis teisės aktas. Šiuo planu galima vadovautis, bet tai neprivalu.

Buvo aišku dar 2004 metais

Vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija pažymėjo, kad paminklosauginio plano sprendiniai prieštarauja Palangos miesto generaliniam planui. Taip buvo pasisakyta dar 2004 metais, ir šis dokumentas buvo vertinamas kaip rekomendacinio pobūdžio specialusis planas. Tai buvo ne kartą patvirtinta, nagrinėjant individualią administracinę bylą pirmos instancijos teisme

Prokuratūra sustabdė statybas

Bylinėtis dėl miesto paminklosauginio plano teisėtumo pernai pradėjo UAB „Pinus proprius“, gavusi leidimą  buvusio „Jūratės“ baseino vietoje statyti sveikatingumo kompleksą. Tačiau Klaipėdos apygardos vyriausiasis prokuroras, gindamas viešąjį interesą, kreipėsi į Klaipėdos apygardos administracinį teismą su prašymu panaikinti žemės sklypo detalųjį planą, išduotas  projektavimo sąlygas bei statybos leidimą. Bendrovė šiuos veiksmus apskundė Klaipėdos apygardos administraciniam teismui, kuris 2009 m. spalio 26 d. sprendimu pripažino, kad 1999 metais priimtas miesto savivaldybės Tarybos sprendimas, kuriuo buvo patvirtintas paminklosauginis planavimo dokumentas, negali būti taikomas nuo jo priėmimo dienos.

Konstatavo, kad ne norminis aktas

Šis pirmosios instancijos teismo sprendimas apeliacine tvarka buvo apskųstas ir pasiekė Vyriausiąjį administracinį teismą, kuris bylą nagrinėjo iš esmės.

Vyriausiojo administracinio teismo išplėstinė teisėjų kolegija konstatavo, kad Palangos miesto tarybos 1999 m. liepos 29 d. sprendimas Nr.134, kuriuo patvirtintas Palangos miesto centrinės dalies specialusis paminklosauginis planas, neatitinka norminio administracinio akto požymių, todėl jis negali būti pripažintas norminiu administraciniu aktu.

Kas yra rekomendacija

Bendrovei „Pinus proprius“ atstovaujantis Kęstutis Navickas „Palangos tiltui“ sakė, kad Vyriausiojo administracinio teismo nutartis dar sykį parodė tai, kad kurorto paminklosauginis planas nėra norminis administracinis teisės aktas, kuriuo privalu vadovautis. „Kas yra rekomendacija? Populiariai šnekant, jei, pavyzdžiui, ateina žmogus įsidarbinti, turėdamas rekomendaciją. Tačiau ta rekomendacija nėra norma, kad privalu jį priimti į darbą. Tas pats pasakytina ir apie šį teritorijų planavimo dokumentą “, - vaizdų palyginimą paminklosauginiam planui pritaikė K.Navickas.

Brangus eksperimentas

Tačiau, anot jo, tenka tik apgailestauti, kad tiek laiko teko bylinėtis dėl pareigūnų veiksmų. „Planuojamas statyti objektas yra visuomeninės paskirties. Tad sustabdžius statybas padaryta žala ir kurorto bendruomenei, ir pačiai įmonei. Tačiau apie tai nemąstoma. Vadovaujantis prokurorų logika, vietoje buvusio griozdiško ‚Jūratės“ baseino turėjo atsirasti ne didesnis nei dviejų aukštų statinys su mansarda. Tačiau gyvenimas nestovi vietoje ir, kaip ten bebūtų, objektas atsiras, nes jis reikalingas Palangai. Kad tokie dalykai nepasikartotų ateityje, manau, kad tiek valstybės tarnautojai, tiek valdininkai, tiek pareigūnai, kurie siekia bylinėtis teismuose, privalo būti pasiruošę. Bendrovė visus duomenis prokuratūrai pateikė seniai. Deja, buvo sugalvotas brangus eksperimentas. Svarbiausia tai, kad eksperimentuota iš valstybės ir mokesčių mokėtojų kišenės“, - konstatavo K.Navickas, pridūręs, kad vėl teks bylinėtis.