Laurynas R. Misevičius: „Siekiame, kad Pasaulio lietuvių žaidynės Palangoje taptų labiausiai įsimintinomis visoje žaidynių istorijoje“

2025-ieji metai Palangai bus išskirtiniai: gražiausias Lietuvos pajūrio kurortas taps viso pasaulio lietuvių traukos centru –  čia liepos 3–6 dienomis vyks XII-osios Pasaulio lietuvių sporto žaidynės. Šios žaidynės suburs apie 2500 dalyvių iš daugiau nei 35 pasaulio šalių, kurie varžysis 24 sporto šakose. Be sportinių varžybų, dalyvių lauks kultūrinė ir pažintinė programa, mokslinė konferencija, Pasaulio lietuvių sporto forumas bei numatomas ultramaratonas „Bėgame maudytis“ –  iš Vilniaus bei Kauno iki Baltijos jūros.

Palanga kelia ypatingus jausmus

Pasaulio lietuvių bendruomenės sporto komisijos pirmininkas, aktyvus išeivijos veikėjas Laurynas R. Misevičius, kuris prieš kelis metus sugrįžo gyventi į Lietuvą, sakė „Palangos tiltui“: „Palanga pasaulio lietuviams kelia ypatingus jausmus. Nuo vaikystės atmintyje – bangų šniokštimas, gintaro kvapas, legendos apie Jūratę ir Kastytį. Beje, net Dominikos Respublikos gintaro muziejuose galima rasti Palangos gintaro.“

Laurynas daugiau nei 30 metų gyvenęs JAV, yra vienas pagrindinių Pasaulio lietuvių sporto žaidynių iniciatorių nuo 2005 metų.

Pajus kurorto dvasią

Tikimasi, kad į Palangą suvažiavusieji ne tik dalyvaus sporto varžbyse, bet ir pajus kurorto dvasią, susipažins su lietuviška kultūra, pasikeis patirtimi bei stiprins ryšius tarp diasporos ir Tėvynės.

Norėdama pelnyti žaidynių šeimininkės vardą, Palanga turėjo įveikti konkurencingą atranką tarp 11 savivaldybių. 

Kaip teigia Laurynas Misevičius, paskutiniojo balsavimo metu, galimai būtent jo balsas, duotas iš Portlando JAV, nulėmė Palangos pergalę. 

„Simboliška, bet ir labai atsakinga. Tikiu, kad Palanga nenuvils pasaulio lietuvių,“ – teigia jis.

Palangos žaidynės – ypatingos ne tik mastu, bet ir planuojamu palikimu. Ketinama įrengti atminimo suoliuką su žaidynių simbolika, skirtu Felikso Vaitkaus, Amerikos lietuvio, 1935 metais perskridusio Atlantą, atminimui – vienas vienintelis per Atlantą perskrido iš JAV į Europą. Jo skrydis tapo ne tik techniniu pasiekimu, bet ir didžiuliu tautiniu simboliu.

„Tai bus ne tik fizinis, bet ir simbolinis tiltas tarp Lietuvos ir jos diasporos,“ – sako Misevičius.

Uždarymo ceremonija – ypatingą dieną, liepos 6-ąją

Renginio atidarymo išvakarėse, liepos 2 d., Palangos kurhauze planuojamas iškilmingas atidarymo renginys. O uždarymo ceremonija numatyta liepos 6-ąją, Valstybės dieną. Planuojama, kad visi dalyviai kartu giedos Tautišką giesmę ant Palangos tilto – tai taps širdingas ir emocingas žaidynių finalas.

Nors pasirengimui buvo skirti tik trys metai (vietoje įprastų keturių, nes XI-osios žaidynės buvo atidėtos dėl pandemijos), organizatoriai, regis, spėja. Iššūkiai – ne tik logistika, bet ir koordinacija tarp valstybinių institucijų, tokių kaip Švietimo, mokslo ir sporto ministerija, bei Nacionalinė sporto agentūra.

„Turėjome susitarti dėl sporto šakų, reglamentų, logistinių sprendimų. Bet džiugu, kad į procesą aktyviai įsitraukė 35 lietuvių bendruomenės pasaulyje. Tai rodo, kad renginys svarbus visiems,“ – dalinasi Laurynas.

Įvairūs žmonės klegės Palangoje

Anot Lauryno, tarp dalyvių – įvairiausi žmonės: nuo architektų iki vairuotojų, nuo gydytojų iki sporto trenerių. 

„Visi jie turi bendrą bruožą – meilę Lietuvai. Kai kurie dalyvauja jau penktose ar net šeštose žaidynėse, kiti tikisi pakartoti pergalę, dar kiti – tiesiog susitikti su senais draugais,“ – sako L.R. Misevičius.

Tarp išskirtinių istorijų – Aidas Kuolas, Kanados lietuvis, kuris po 2005 metų žaidynių persikėlė gyventi į Lietuvą. Arba australų lietuvis, kuris žaidynių metu sutiko savo gyvenimo meilę. 

Nori gyventi Lietuvoje

Pats Misevičius po paskutinių žaidynių Druskininkuose taip pat pradėjo grįžimo į Lietuvą procesą. Laurynas daugiau nei 30 metų gyveno JAVM, jis aktyviai dalyvavo lietuvių bendruomenės veikloje, priklausė organizacijai „Lietuvos vyčiai", atkūrė sporto klubą Konektikute, vadovavo Šalfass organizacijai rytinėje JAV pakrantėje.

„Nuo pat jaunystės mane supo kultūrai ir švietimui pasišventę žmonės. Mano seneliai buvo lėlių teatro įkūrėjai, o tėvai – universitetų dėstytojai. Gal todėl ir pats nuolat jaučiau pareigą prisidėti prie lietuvybės puoselėjimo, net ir gyvendamas už Atlanto,“ – pasakoja Laurynas.

Pabaigai, Misevičius siūlo neapsiriboti vien renginiu: „Norėtųsi, kad Palanga turėtų savivaldybės etatą ryšiams su išeivija arba bent simbolinį "kurorto ambasadorių" diasporoje. Tokie ryšiai – nepaprastai vertingi.“

Sporto šventės organizatorių siekis paprastas – kad XII-osios PLSŽ Palangoje taptų ne tik geriausiai suorganizuotomis, bet ir labiausiai įsimintinomis visoje žaidynių istorijoje.

Nuotraukose:

Laurynas R. Misevičius su kitai su kitais Pasaulio lietuvių bendruomenės aktyvistais.

Laurynas su savo šeima – vaikais ir tėvais 

PLSŽ vėliava perduodama Palangai.