Leonas Mardosas: „Negi poilsiautojus į paplūdimį atvilioja valgyklos?“

„Jeigu jūra, paplūdimiai yra „višta, kuri deda auksinius kiaušinius“, kodėl reikia tą višta papjauti?“ - savąją nuomonę apie itin šiuo metu diskutuojamą paplūdimių tvarkymo ir viešųjų vietų išdėstymo schemą išsakė buvęs miesto vyriausiasis architektas, Kraštovaizdžio bičiulių klubo narys Leonas Mardosas. Pasak jo, neturėtų būti prioritetas teikiamas poilsiautojų maitinimui, kai jie atvyksta ne dėl ko nors kito, o tik dėl jūros.

Poilsiautojų skaičius mažėtų

„Dėl ko žmonės atvyksta į Palangą? Tam, kad pavalgyti? Ne, jie atvažiuoja dėl jūros, jie nori ramaus poilsio, tačiau siūloma įrengti valgyklų alėją paplūdimyje“, - savo nerimą išsakė L.Mardosas. Kaip prisiminė daug puikių idėjų nestokojantis palangiškis, kažkuomet Palangos paplūdimiai buvo kur kas platesni, šiuo metu jau siauresni, tad natūralu, jog sumažėjo vietos ir atvykstantiems poilsiautojams. Šiuo metu visos Palangos paplūdimiai sudaro 650 tūkst. – 800 tūkst. kv.m ploto, pagal sanitarines normas, kaip paminėjo architektas, vienam žmogui paplūdimyje turi būti skiriama 5 kv.m ploto, į kurį, žinoma, įeina juosta palei jūros krantą, persirengimo kabinos, suoliukai. Paplūdimiuose gali sutilpti nuo 130 tūkst. iki 160 tūkst. poilsiautojų, o ši riba, architekto teigimu, jau beveik pasiekta. „Juk žmonės negulės šalia šių pastatytų valgyklų sienų, o jei dar pastatys ir tualetus, tai plotas dar labiau padidės, vadinasi, poilsiautojai, kurie atveža į Palangą pinigus, nebetilps“, - kalbėjo L.Mardosas, aiškindamas, jog tokia situacija ir prilygsta „vištos, kuri deda auksinius kiaušinius, pjovimui“.

Išnaudoti priekopio zoną

„Kažkuomet šiam tikslui – valgykloms, tualetams – buvo išnaudojama priekopio zona, viskas buvo įrengta Meilės alėjoje. Kodėl negalėtų būti taip ir dabar, iš šios alėjos išvestų takelius prie jūros“, - teigė L.Mardosas. Pasak jo, ten pakloti inžineriniai tinklai – vandentiekis, kanalizacija, elektros tinklai, paplūdimyje tai padaryti kur kas sudėtingiau. Tuomet atstumas nuo jūros iki tualetų būtų apie 60-100 metrų. Žinoma, reikėtų nuolatinės priežiūros, jog žmonės tikrai norėtų lankytis ne tik valgyklose, bet ir tualetuose, o ir vaikams, tam, kad neiti į jūrą atlikti gamtinių reikalų, galėtų būti skirtas paskatinimas ateiti iki tualeto.

Gali padaryti žalą Palangai

„Darant tokį projektą, pavadintą schema, derėtų atlikti profesionalią ir objektyvią ekspertizę – parengti detalaus išplanavimo projektą, atlikti poveikio aplinkai analizę, o ir su visuomene būtina aptarti“, - teigė L.Mardosas, pabrėžęs, jog toks neapgalvotas sprendimas gali padaryti didžiulę žalą Palangai. Pajūrio juostos įstatymas reikalauja užtikrinti kraštovaizdžio gamtos ir kultūros vertybių apsaugos priemonių įgyvendinimą, tačiau, kaip pastebėjo miestelėnas, vargu ar begalima kalbėti apie gamtosaugą ar kraštovaizdžio išsaugojimą, ėmus vykdyti intensyvią įvairių statinių bei įrenginių statybą. „Man ypatingai įsiminė išsakyta Palangos miesto tarybos nario Šarūno Vaitkaus nuomonė, kurioje jis rengiamą paplūdimių schemą prilygino mugės atsiradimui paplūdimyje. Ir išties, negi Palangos pagrindinę pramogą – jūrą – stengiamasi nustelbti paviljonų, atrakcionų pramogomis, nebepalikus žmonėms erdvės ramybei ir poilsiui“, - dėstė L.Mardosas, iškėlęs klausimą, jog galbūt tai kam nors naudinga.