Lietuva daugiabučių atnaujinimą skatins ir privačių investuotojų lėšomis

Finansų ir Aplinkos ministerijos bei Europos investicijų bankas pasirašė trišalę sutartį, kuria įsteigtas Rizikos pasidalijimo fondas. Jo dydis –100 mln. eurų ES fondų lėšų, leisiančių pritraukti apie 500 mln. eurų iš privačių investuotojų. Jomisiki 2023 metų planuojama atnaujinti apie 1500 daugiabučių namų visoje šalyje.
„Įsteigdami šį rizikos pasidalijimo fondą, skatiname prie daugiabučių atnaujinimo aktyviai prisidėti privatų kapitalą, kurio investicijas garantuosime Europos Sąjungos lėšomis.Tikimės, kad ši finansinė priemonė paspartins renovaciją ir padės siekti didesnio efektyvumo. Tai geros naujienos ir statybų sektoriui, kuris turės daugiau darbo, ir žmonėms, kuriedžiaugsis atnaujintais, šiltesniais namais, vadinasi – ir šilumai sutaupytais pinigais“, – sakė finansų ministrė Rasa Budbergytė.
„Renovacija yra ta sritis, kurioje darbų rezultatai būna stulbinantys, o teigiamus pokyčius jaučia bene kiekvienas. Lietuvoje renovavus namus šimtai tūkstančių gyventojų džiaugiasi gražesne aplinka ir neabejoju, kad yra laimingesni. Labiausiai džiaugiuosi, kad renovuotuose namuose sumažėjus energijos suvartojimo kiekiui, gerokai sumažėja ir CO2 išmetimai į aplinką. Renovuotuose namuose sutaupoma daugiau kaip 40 proc. šilumos energijos, o tai dar vienas žingsnis aplinkos tausojimo ir racionalaus gamtos išteklių naudojimo link“, – sako aplinkos ministrasKęstutis Trečiokas.
Anksčiau Lietuvoje daugiabučių atnaujinimas finansuotas JESSICA, o nuo 2015 m. gegužės – JESSICA II fondų lėšomis. Pastarasis padėjo užtikrinti sklandų perėjimą nuo 2007–2013 m. prie 2014–2020 m. ES investicijų periodo, tačiau dėl didelės daugiabučių atnaujinimo paklausos ir apimties atsirado poreikis ieškoti naujų finansavimo šaltinių, siekiant pritraukti daugiau privačiųinvestuotojų lėšų.
Finansų ministerijos duomenimis, 2007–2013 m. finansinio laikotarpio investicijomis iš viso atnaujinta daugiau kaip 1 000 daugiabučių.
Vienas pagrindinių finansų inžinerijos priemonių privalumų – tęstinumas, nes paskolintos ar investuotos lėšos sugrįžta. Taip sukuriami ilgalaikiai finansavimo mechanizmai, kurie leidžia pinigus naudoti pakartotinai. Valstybei tai suteikia galimybę įgyvendinti svarbius projektus turint ribotus viešuosius finansinius išteklius ir esant dideliam investicijų finansavimo poreikiui.
2011–2015 m. EIB Lietuvoje suteikė daugiau nei 830 mln. eurų vertės paskolų (474 mln. eurų suteikta praėjusiais metais), iš kurių daugiausiai teko smulkiajam ir vidutiniam verslui bei energetikos sektoriui.

Finansų ministerijos inf.