Lietuvos Higienos Institutas: Palanga tarp 60 šalies savivaldybių pirmauja pagal ilgaamžiškumą – vidutinė gyvenimo trukmė pernai buvo 80.7 metų

Lietuvos Higienos Institutas paskelbė naujausio tyrimo apie mirčių statistiką 60 šalies savivaldybių pernai. Pateiktoje vidutinėje tikėtinoje gyvenimo trukmės pernai diagramoje matyti, kad Palangos miesto savivaldybė pirmauja šalyje pagal ją – pernai ji mūsų kurorte buvo 80.7 metų.

2025 metais Palangos miesto savivaldybėje mirė 232 žmonės. Beveik pusės jų mirties priežastimi tapo kraujotakos sistemos ligos, tačiau bendri mirtingumo rodikliai rodo, kad Palangos situacija yra palankesnė nei daugelyje kitų Klaipėdos apskrities savivaldybių.

Tai rodo naujausi Higienos instituto paskelbti 2025 metų mirties priežasčių duomenys.

Daugiausia mirė nuo kraujotakos ligų

Iš 232 pernai mirusių Palangos miesto savivaldybės gyventojų 109 mirė nuo kraujotakos sistemos ligų. Tai sudarė 47 proc. visų mirčių, skelbia Higienos Institutas.

Antra pagal dažnumą mirties priežastis buvo piktybiniai navikai. Nuo jų mirė 54 žmonės, arba 23,3 proc. visų mirusiųjų.

Nuo kvėpavimo sistemos ligų mirė 13 žmonių, nuo virškinimo sistemos ligų – 12, nuo infekcinių ligų – 6. Dar 14 žmonių mirė dėl išorinių mirties priežasčių. 

Iš pastarųjų 3 žmonės nusižudė, 2 žuvo transporto įvykiuose, 1 žmogus paskendo, o 1 mirė atsitiktinai apsinuodijęs alkoholiu. Mirčių dėl šalčio poveikio, nužudymų ir mirčių nuo COVID-19 Palangoje 2025 metais neužregistruota. 

Taigi vien kraujotakos sistemos ligos ir piktybiniai navikai 2025 metais nusinešė 163 Palangos gyventojų gyvybes ir sudarė 70,3 proc. visų mirčių.

Mirtingumas mažesnis už Klaipėdos apskrities vidurkį

2025 metais Palangoje 100 tūkst. gyventojų teko 1 229,9 mirusiojo, skelbia Higienos Institutas.

Pagal atskiras priežastis 100 tūkst. gyventojų teko 577,8 mirusiojo nuo kraujotakos sistemos ligų, 286,3 – nuo piktybinių navikų, 74,2 – dėl išorinių priežasčių, 68,9 – nuo kvėpavimo sistemos ligų, 63,6 – nuo virškinimo sistemos ligų ir 31,8 – nuo infekcinių ligų.

Transporto įvykiuose žuvusiųjų rodiklis siekė 10,6, paskendusiųjų – 5,3, atsitiktinai apsinuodijusių alkoholiu – 5,3, o savižudybių – 15,9 atvejo 100 tūkst. gyventojų. 

Bendras Klaipėdos apskrities mirtingumo rodiklis buvo 1 217,9, Klaipėdos miesto – 1 205, Klaipėdos rajono – 911,2, Kretingos rajono – 1 366,7, Neringos – 665, Skuodo rajono – 1 905,9, Šilutės rajono – 1 485,1 mirties 100 tūkst. gyventojų. 

Standartizuotas rodiklis Palangoje – antras mažiausias apskrityje

Vertinant savivaldybių sveikatos situaciją svarbus standartizuotas mirtingumo rodiklis, kuriuo sumažinama skirtingos gyventojų amžiaus struktūros įtaka.

Palangoje jis 2025 metais siekė 1 009,10 mirties 100 tūkst. Europos standartinės populiacijos, skelbia Higienos Institutas.

Standartizuotas mirtingumo nuo kraujotakos sistemos ligų rodiklis siekė 482,41, nuo piktybinių navikų – 225,06, nuo išorinių priežasčių – 64,81, nuo kvėpavimo sistemos ligų – 58,39, nuo virškinimo sistemos ligų – 52,32, nuo infekcinių ligų – 25,48, savižudybių – 13,49, o transporto įvykių – 11,36. 

Palangos rezultatas išsiskiria visos Klaipėdos apskrities kontekste. Standartizuotas bendras mirtingumas Klaipėdos apskrityje siekė 1 208,72, Klaipėdos mieste – 1 152,24, Klaipėdos rajone – 1 258,84, Kretingos rajone – 1 277,70, Skuodo rajone – 1 513,44, o Šilutės rajone – 1 343,82. Mažesnis nei Palangoje rodiklis buvo tik Neringoje – 800,19. 

Taigi pagal standartizuotą bendrą mirtingumą Palangos rodiklis buvo antras mažiausias iš septynių Klaipėdos apskrities savivaldybių.

Išvengiamas mirtingumas Palangoje taip pat vienas mažiausių

Palankiai Palanga atrodo ir pagal išvengiamo mirtingumo statistiką.

Standartizuotas išvengiamo mirtingumo rodiklis Palangoje 2025 metais siekė 315,88 mirties 100 tūkst. gyventojų. Klaipėdos apskrities rodiklis buvo 358,33.

Klaipėdos mieste šis rodiklis siekė 317,17, Klaipėdos rajone – 358,28, Kretingos rajone – 351,22, Neringoje – 293,11, Skuodo rajone – 566,43, o Šilutės rajone – 491,28. Taigi mažesnis išvengiamo mirtingumo rodiklis apskrityje vėl buvo tik Neringoje. 

Vyrų rodikliai gerokai prastesni

Išvengiamo mirtingumo statistika atskleidžia ryškų skirtumą tarp Palangos vyrų ir moterų. Bendras standartizuotas išvengiamo mirtingumo rodiklis Palangoje buvo 315,88, tačiau vyrų jis siekė 419,82, o moterų – 227,14, skelbia Higienos Institutas.

Prevencinėmis priemonėmis išvengiamo mirtingumo rodiklis Palangoje buvo 193,36. Vyrų jis siekė 297,81, o moterų – tik 103,75.

Tinkamu gydymu išvengiamo mirtingumo rodiklis buvo 122,52 – vyrų 122,01, moterų 123,39. 

Taigi didžiausias vyrų ir moterų skirtumas Palangoje matomas būtent tarp mirčių, kurių galima išvengti prevencinėmis priemonėmis: vyrų rodiklis buvo beveik tris kartus didesnis nei moterų.

Nors 2025 metais Palangoje mirė 232 žmonės, o daugiau kaip 70 proc. visų mirčių lėmė kraujotakos sistemos ligos ir piktybiniai navikai, standartizuoti duomenys Palangai yra gana palankūs. Pagal bendrą standartizuotą ir išvengiamą mirtingumą Palanga 2025 metais buvo antra tarp Klaipėdos apskrities savivaldybių – geresni rodikliai fiksuoti tik Neringoje.