Baigiasi paskutinis šaltas ir snieguotas žiemos mėnuo, atnešęs daug džiaugsmo ir nemažai rūpesčių. Vasaris atnešė šurmulingas Stintų šventės dienas, priviliojusias į Palangą tūkstančius dalyvių. Gražiai praėjo Lietuvos valstybės atkūrimo dienos minėjimas su šventiniu koncertu kultūros rūmuose, kur turiningą programą atliko meno kolektyvas „Lietuva“. Su linksmybėmis nušuoliavo Užgavėnių šventė ir gėlėmis papuošta meilės diena. Ir mes, Palangos literatai, savo kūryba prisidėjome, dalyvaudami visuose šventiniuose renginiuose.
..........................................................................
LAISVĖ
Nuo medžio rankų
Tyliai krenta
Dievo viltis
Nekaltai baltu rūbu
Ar mūsų norėjimas
Būti vienybėje
Virsta
Kietu
Melu
Eglė Baranauskaitė
....................................................
GYVENTI
Gyventi – tai laukti lemties užburtos
Tarp žemiškos laimės ir prakeiksmo;
Tikėtis ir siekti vilties lyg žaros, -
Aistringai rusenančios meilės tyros.
Gyventi – tai geisti artumo žmogaus
Nuo dvasios bedugnės lig pačio viršaus, -
Nukristi ir kilti lengvai lig dangaus,
Raminančiai giedro it sapno gilaus.
Gyventi – tai piešti vaizdus ateities, -
Dienas tarsi žiedlapius skinant skaičiuoti;
Ir jaučiant gležnumą tikrosios būties,
Akimirkos grožiui jautriai atsiduoti.
Gyventi – tai degti žvakes netekties
Be atilsio tolstančioj laiko kelionėj,
Ir naiviai palydint svajas praeities, -
Suprasti save slegiančioj abejonėj.
Mantas Bublys
...........................................................................
ŽENKLAI...
Lyg tėvo rankos
apkabina vėjas petį,
lyg motinos lopšinė ta balta tyla
ir laikrodžio gegutėj gimus
suvirpa pusnyje rauda...
Tai mano laikrodis – vidinis,
tai knygos puslapiai moters,
žinai, jog lino akys –
tai gimtinė, žiema išeis,
pavasaris pabels...
Balta daina pavirs žydėjimu,
širdis tuksens lyg tūkstančiai genių
ir lauksi, eisi, glausi su tikėjimu,
jog obelis – tai tu...
Pastelinės spalvos ženklai –
tai dangūs pilku veidu
ir esaties langai – laivai,
šiandien jie čia, o ryt – ant vėjo delno...
Adelė Daukantaitė
...............................................................
***
Niekad niekad
Nepamiršiu vėjo to gaivaus,
Tavo artumo, žydrojo dangaus.
Tu buvai šalia,
Baltos mano svajos kilo erdvėje.
Saulė mums šypsojos ir žolė žalia.
Šaltas vandenėlis
Ach, balta svaja,
O tava širdis,
Nežinau aš – ne!?
Mano baltos svajos liko širdyje.
Irena Eitavičienė
.......................................................
SAULĖS SAPNAS
Blyksi pasąmonėj
Spindi, sūpuoja
Apgaubia
Dyla garsų sumišimas
Kyla harmonija tylai
Siuva palaimintos mintys
Taką
Į saulės sapnus.
Agnė Dragūnaitė
..................................................
DUONOS RIEKELĖ
Duonos riekelė, saulės trupinėlis,
Iš žemės iškilus, iš grūdo išaugus.
Lietaus pamylėta, saulutės bučiuota,
Vėjelio supta, grūdelio raudota.
Rugelis iškilo, suskambo jo dainos,
Į saulę vis tiesias, jo spalvos vis mainos.
Siūbuoja, liūliuoja javų gelsvas laukas.
Su saule bučiuojas, su vėju svyruoja
Tolyn link palaukės...
Laikau kaip stebuklą, kaip dovaną Dievo.
Sudiržusiom rankom nuo darbo kas dieną
Dėkoju, tausoju, renku trupinėlius,
Riekelėmis sugulus, skalsiais griežinėliais
Nijolė Fultinavičienė
................................................................
VASARIS
Jau vasaris, žemė dar miega,
Ežerai dar užkloti ledu.
Per baltą, žvilgantį sniegą
Komentarai 0
Parašykite komentarą
Komentarų kol kas nėra.